LtKBB - Judges - 6

6:1  Izraelitai darė pikta Viešpaties akivaizdoje, ir Viešpats juos atidavė į midjaniečių rankas septyneriems metams.

6:2  Midjaniečiai spaudė izraelitus, todėl jie pasidarė kalnuose lindynių, olų ir tvirtovių.

6:3  Izraelitams apsėjus dirvas, ateidavo midjaniečiai, amalekiečiai ir rytų gyventojai.

6:4  Pasistatę stovyklas, jie sunaikindavo krašto derlių iki Gazos, nepalikdami Izraeliui jokio maisto: nei avių, nei jaučių, nei asilų.

6:5  Jie ateidavo su savo gyvuliais ir palapinėmis, ir jų buvo daug kaip skėrių – neįmanoma suskaičiuoti nei jų, nei jų kupranugarių. Jie įsiverždavo į šalį, kad ją sunaikintų.

6:6  Midjaniečiai labai nuskurdino Izraelį, ir izraelitai šaukėsi Viešpaties.

6:7  Kai izraelitai šaukėsi Viešpaties dėl midjaniečių,

6:8  Jis atsiuntė izraelitams pranašą, kuris jiems paskelbė Viešpaties, Izraelio Dievo, žodžius: „Aš jus išvedžiau iš Egipto vergijos,

6:9  Aš išgelbėjau jus iš egiptiečių ir iš visų jūsų priešų, Aš išvariau juos nuo jūsų ir jums atidaviau jų žemę.

6:10  O jums pasakiau: ‘Aš esu Viešpats, jūsų Dievas; negarbinkite amoritų, kurių krašte gyvenate, dievų. Bet jūs neklausėte manęs’“.

6:11  Atėjęs Viešpaties angelas atsisėdo po ąžuolu Ofroje, kuris priklausė abiezeriui Jehoašui. Jo sūnus Gedeonas kūlė kviečius prie vyno spaustuvo, pasislėpęs nuo midjaniečių.

6:12  Jam pasirodė Viešpaties angelas ir tarė: „Viešpats su tavimi, galingas karžygy!“

6:13  Gedeonas jam atsakė: „Viešpatie, jei Viešpats yra su mumis, kodėl mums taip atsitiko? Kur yra visi Jo stebuklai, apie kuriuos pasakojo mūsų tėvai, sakydami: ‘Tikrai, Viešpats išvedė mus iš Egipto’? Dabar Viešpats mus atstūmė ir atidavė į midjaniečių rankas“.

6:14  Viešpats, pažiūrėjęs į Gedeoną, tarė: „Eik šioje savo jėgoje ir išgelbėk Izraelį iš midjaniečių! Aš tave siunčiu“.

6:15  Gedeonas klausė: „Viešpatie, kaip aš išgelbėsiu Izraelį? Mano šeima yra skurdžiausia Manaso giminėje, o aš pats mažiausias savo tėvo namuose“.

6:16  Viešpats jam atsakė: „Aš būsiu su tavimi, ir tu nugalėsi midjaniečius kaip vieną vyrą“.

6:17  Gedeonas atsakė: „Jei radau malonę Tavo akyse, tai parodyk ženklą, kad Tu kalbi su manimi.

6:18  Prašau, nepasitrauk iš čia, kol sugrįšiu ir atnešiu Tau dovaną“. Jis atsakė: „Aš palauksiu, iki sugrįši“.

6:19  Gedeonas nuskubėjo į namus. Paruošęs ožiuką ir neraugintos duonos iš vienos efos miltų, mėsą sudėjo į pintinę, sriubą supylė į puodą ir viską atnešė po ąžuolu, ir davė Jam.

6:20  Dievo angelas jam tarė: „Paimk mėsą bei neraugintą duoną ir padėk čia ant uolos, o sriubą išpilk!“ Jis taip ir padarė.

6:21  Viešpaties angelas ištiesė lazdą, kurią laikė rankoje, ir jos galu palietė mėsą. Iš uolos pakilo ugnis ir sudegino mėsą bei duoną. Tada Viešpaties angelas pradingo jam iš akių.

6:22  Kada Gedeonas suprato, kad čia buvo Viešpaties angelas, jis tarė: „Viešpatie Dieve! Vargas man! Aš mačiau Viešpaties angelą veidas į veidą“.

6:23  Viešpats jam atsakė: „Ramybė tau! Nebijok, nemirsi!“

6:24  Gedeonas ten pastatė aukurą Viešpačiui ir pavadino jį „Viešpats yra ramybė“. Jis tebestovi iki šios dienos abiezerių Ofroje.

6:25  Tą pačią naktį Viešpats jam liepė: „Imk jauną jautį, priklausantį tavo tėvui, ir antrą septynmetį jautį, nugriauk Baalio aukurą, kurį pastatė tavo tėvas, ir iškirsk prie jo esančią giraitę.

6:26  Pastatyk aukurą Viešpačiui, savo Dievui, ant šitos uolos nurodytoje vietoje. Tuomet aukok antrą jautį kaip deginamąją auką ant giraitės, kurią iškirsi, malkų“.

6:27  Gedeonas su dešimčia savo tarnų padarė, kaip Viešpats jam įsakė. Tačiau, bijodamas savo tėvo namiškių ir miesto žmonių, jis padarė tai ne dienos metu, bet naktį.

6:28  Kai miesto žmonės, atsikėlę anksti rytą, pamatė nugriautą Baalio aukurą ir prie jo buvusią giraitę iškirstą ir ant pastatyto aukuro paaukotą antrą jautį,

6:29  jie kalbėjo vienas kitam: „Kas tai padarė?“ Ieškodami ir klausinėdami jie sužinojo, kad tai padarė Jehoašo sūnus Gedeonas.

6:30  Miesto vyrai sakė Jehoašui: „Išvesk savo sūnų – jis turi mirti, nes sugriovė Baalio aukurą ir iškirto prie jo buvusią giraitę“.

6:31  Jehoašas tarė visiems prie jo stovintiems: „Ar jūs norite ginti Baalį ir manote jį išgelbėti? Kas gins jį, tas temiršta, nesulaukęs ryto. Jei jis yra dievas, tegul pats apgina save, nes sugriautas jo aukuras“.

6:32  Tą dieną Gedeonas buvo pramintas Jerubaalu, nes jo tėvas sakė: „Tegul Baalis apgina save, nes jis sugriovė jo aukurą“.

6:33  Midjaniečiai, amalekiečiai ir rytų gyventojai susirinkę perėjo per Jordaną ir pasistatė stovyklas Jezreelio slėnyje.

6:34  Viešpaties Dvasia nužengė ant Gedeono. Jis trimitu sušaukė Abiezerio palikuonis, kurie susirinko pas jį.

6:35  Jis išsiuntė pasiuntinius į visą Manasą, ir jie taip pat susirinko pas jį. Jis išsiuntė pasiuntinius ir pas Ašerą, Zabuloną bei Neftalį. Jie atėjo jo pasitikti.

6:36  Gedeonas tarė Dievui: „Jei išgelbėsi Izraelį mano ranka, kaip sakei,

6:37  štai aš patiesiu vilną klojime; jei rasa bus tik ant vilnos, o aplink žemė bus sausa, tai žinosiu, kad išgelbėsi Izraelį mano ranka, kaip kalbėjai“.

6:38  Taip ir įvyko. Rytojaus dieną atsikėlęs anksti rytą jis išgręžė iš vilnos pilną dubenį vandens.

6:39  Gedeonas tarė Dievui: „Teneužsidega Tavo rūstybė prieš mane, jei aš dar kartą prabilsiu. Aš prašau dar kartą leisti man pabandyti su vilna. Šį kartą tegul lieka sausa tik vilna, o ant žemės tebūna rasa“.

6:40  Dievas taip padarė tą naktį: sausa buvo tik vilna, o aplinkui ant žemės buvo rasa.