LtKBB - Judges - 1

1:1  Jozuei mirus, izraelitai klausė Viešpaties: „Kas iš mūsų eis pirmas kare su kanaaniečiais?“

1:2  Viešpats atsakė: „Judas eis pirmas; Aš atidaviau žemę į jo rankas“.

1:3  Tada Judas tarė savo broliui Simeonui: „Eime su manimi į mano kraštą ir kariaukime prieš kanaaniečius! Po to aš trauksiu su tavimi į tavo kraštą“. Ir Simeonas nuėjo su juo.

1:4  Juodu išžygiavo, ir Viešpats atidavė į jų rankas kanaaniečius ir perizus; jie išžudė prie Bezeko dešimt tūkstančių vyrų.

1:5  Ten jie sutiko Adoni Bezeką, kariavo prieš jį ir sumušė kanaaniečius ir perizus.

1:6  Adoni Bezekas pabėgo, bet jie vijosi jį ir sugavę nukirto jam rankų ir kojų nykščius.

1:7  Adoni Bezekas tarė: „Septyniasdešimt karalių su nukirstais rankų bei kojų nykščiais rinkdavo mano pastalėje trupinius. Kaip aš dariau, taip ir Dievas man atlygino“. Jie nuvedė jį į Jeruzalę, kur jis mirė.

1:8  Judas kariavo prieš Jeruzalę, užėmęs ją, gyventojus išžudė kardu ir miestą padegė.

1:9  Paskui jis kariavo prieš kanaaniečius, gyvenusius kalnyne, pietuose, žemumoje

1:10  ir Hebrone; sumušė Šešają, Ahimaną ir Talmają. Hebronas anksčiau vadinosi Kirjat Arba.

1:11  Iš ten jie žygiavo prieš Debyrą, kuris anksčiau vadinosi Kirjat Seferas.

1:12  Tada Kalebas tarė: „Kas nugalės Kirjat Seferą ir jį užims, tam duosiu savo dukterį Achsą į žmonas“.

1:13  Jį užėmė jaunesniojo Kalebo brolio Kenazo sūnus Otnielis. Kalebas atidavė jam savo dukterį Achsą.

1:14  Kai ji ištekėjo, Otnielis prikalbėjo ją prašyti iš savo tėvo dirbamos žemės. Jai nulipus nuo asilo, Kalebas klausė: „Ko nori?“

1:15  Ji tarė jam: „Tėve, palaimink mane! Tu davei man sausos žemės, duok man ir vandens versmių“. Tada Kalebas davė jai aukštutines ir žemutines versmes.

1:16  Mozės uošvio kenito palikuonys traukė iš Palmių miesto su Judu į pietus Arado link. Ten nuėję, jie apsigyveno.

1:17  Po to Judas su savo broliu Simeonu sumušė kanaaniečius, gyvenusius Cefate, ir sunaikino jį. Todėl tą miestą pavadino Horma.

1:18  Judas užėmė Gazą, Aškeloną ir Ekroną su jų apylinkėmis.

1:19  Viešpats buvo su Judu, ir jis užėmė kalnyną. Bet jis nepajėgė išstumti lygumos gyventojų, nes jie turėjo geležinių kovos vežimų.

1:20  Jie atidavė Kalebui Hebroną, kaip Mozė buvo įsakęs, iš kurio jis išvarė tris Anako sūnus.

1:21  Benjamino vaikai neišstūmė jebusiečių, gyvenusių Jeruzalėje; jie pasiliko gyventi su benjaminitais iki šios dienos.

1:22  Juozapo palikuonys žygiavo prieš Betelį, ir Viešpats buvo su jais.

1:23  Juozapo palikuonys siuntė žvalgus į Betelį, kuris anksčiau vadinosi Lūzas.

1:24  Žvalgai, sutikę žmogų, išeinantį iš miesto, jam tarė: „Parodyk mums įėjimą į miestą, mes tavęs pasigailėsime“.

1:25  Jis parodė jiems įėjimą į miestą. Jie išžudė miesto gyventojus kardu, bet tą vyrą ir jo šeimą paleido.

1:26  Tas vyras, nukeliavęs į hetitų šalį, įkūrė miestą ir jį pavadino Lūzu. Jis taip vadinasi iki šios dienos.

1:27  Manasas neišvarė Bet Šeano, Taanacho, Doro, Ibleamo ir Megido gyventojų iš jų miestų ir kaimų; kanaaniečiai ir toliau gyveno šalyje.

1:28  Izraelis sustiprėjęs privertė kanaaniečius mokėti duoklę, bet jų neišvarė.

1:29  Ir Efraimas neišvarė kanaaniečių, gyvenančių Gezeryje; kanaaniečiai liko gyventi Gezeryje tarp jų.

1:30  Ir Zabulonas neišvarė Kitrono bei Nahalolo gyventojų; ir kanaaniečiai gyveno tarp jų, mokėdami duoklę.

1:31  Ašeras neišvarė gyventojų iš Sidono, Achlabo, Achzibo, Helbos, Afeko ir Rehobo.

1:32  Ašerai gyveno tarp kanaaniečių, to krašto gyventojų, nes jie nebuvo išvaryti.

1:33  Neftalis irgi neišvarė Bet Šemešo nei Bet Anato gyventojų; jie liko gyventi Kanaano šalyje, bet mokėjo Neftaliui duoklę.

1:34  Amoritai spaudė Dano giminę kalnuose ir neleido jiems nusileisti į lygumą.

1:35  Amoritai toliau gyveno Har Herese, Ajalone ir Šaalbime. Tačiau Juozapo giminė nugalėjo juos ir privertė mokėti duoklę.

1:36  Amoritų žemės tęsėsi nuo Akrabimo aukštumos ir Selos į kalnus.