LtKBB - Mark - 11

11:1  Prisiartinęs prie Jeruzalės pro Betfagę ir Betaniją, ties Alyvų kalnu, Jėzus pasiuntė du savo mokinius,

11:2  liepdamas: „Eikite į priešais esantį kaimą ir, vos įžengę į jį, rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar niekas iš žmonių nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite“.

11:3  Jeigu kas nors paklaustų: ‘Ką čia darote?’, atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui’, ir iš karto jį paleis.

11:4  Nuėję jiedu rado pakelėje asilaitį, pririštą prie vartų, ir atrišo jį.

11:5  Kai kurie iš ten stovinčių jų paklausė: „Ką darote, kam atrišate asilaitį?“

11:6  O jie atsakė taip, kaip Jėzus buvo jiems liepęs, ir tie leido jį vestis.

11:7  Jie atvedė asilaitį pas Jėzų, apdengė jį savo apsiaustais, ir Jėzus užsėdo ant jo.

11:8  Daugelis tiesė ant kelio savo drabužius, kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas.

11:9  Iš priekio ir iš paskos einantys šaukė: „Osana! Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu!

11:10  Palaiminta mūsų tėvo Dovydo karalystė, ateinanti Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!“

11:11  Taip Jėzus įžengė į Jeruzalę ir į šventyklą. Viską apžiūrėjęs, – kadangi buvo jau vakaro valanda, – Jis su dvylika išėjo į Betaniją.

11:12  Rytojaus dieną, jiems keliaujant iš Betanijos, Jėzus išalko.

11:13  Pamatęs iš tolo sulapojusį figmedį, Jis priėjo pažiūrėti, gal ką ant jo ras. Tačiau, atėjęs prie medžio, Jis nerado nieko, tiktai lapus, nes dar nebuvo figų metas.

11:14  Atsakydamas Jėzus tarė medžiui: „Tegul per amžius niekas nebevalgys tavo vaisiaus!“ Jo mokiniai tai girdėjo.

11:15  Jie atėjo į Jeruzalę. Įėjęs į šventyklą, Jėzus ėmė varyti laukan parduodančius ir perkančius šventykloje. Jis išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus

11:16  ir neleido nešti prekių per šventyklą.

11:17  Jis mokė, sakydamas jiems: „Argi neparašyta: ‘Mano namai vadinsis maldos namai visoms tautoms’? O jūs pavertėte juos ‘plėšikų lindyne’“.

11:18  Tai išgirdę, aukštieji kunigai ir Rašto žinovai tarėsi, kaip Jį pražudyti. Jie mat bijojo Jėzaus, nes visi žmonės buvo didžiai nustebinti Jo mokymo.

11:19  Atėjus vakarui, Jėzus su mokiniais išėjo iš miesto.

11:20  Rytą eidami pro šalį, jie pamatė, kad figmedis nudžiūvęs iš pat šaknų.

11:21  Prisiminęs Petras tarė Jėzui: „Rabi, žiūrėk! Figmedis, kurį prakeikei, nudžiūvo!“

11:22  Jėzus, atsakydamas jiems, tarė: „Turėkite tikėjimą Dievu!

11:23  Iš tiesų sakau jums: kas pasakytų šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą’, ir savo širdyje neabejotų, bet tikėtų, kad įvyks tai, ką sako, – jis turės, ką besakytų.

11:24  Todėl sakau jums: ko tik prašote melsdamiesi, tikėkite, kad gaunate, ir jūs turėsite.

11:25  Kai stovite melsdamiesi, atleiskite, jei turite ką nors prieš kitus, kad ir jūsų Tėvas, kuris danguje, galėtų jums atleisti jūsų nusižengimus.

11:26  Bet jeigu jūs neatleisite, nė jūsų Tėvas, kuris danguje, neatleis jūsų nusižengimų“.

11:27  Jie vėl sugrįžo į Jeruzalę. Jam vaikščiojant po šventyklą, prie Jo priėjo aukštųjų kunigų, Rašto žinovų bei vyresniųjų

11:28  ir klausė: „Kokią teisę turi taip daryti? Kas Tau davė valdžią tai daryti?“

11:29  Jėzus jiems atsakė: „Aš irgi paklausiu jus vieno dalyko, o jūs atsakykite man, tada ir Aš jums pasakysiu, kokia valdžia tai darau.

11:30  Jono krikštas buvo iš dangaus ar iš žmonių? Atsakykite man!“

11:31  Jie samprotavo tarpusavy: „Jei pasakysime – iš dangaus, Jis mums sakys: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’

11:32  O jei pasakysime – iš žmonių...“ Jie bijojo minios, nes visi buvo įsitikinę, kad Jonas tikrai buvo pranašas.

11:33  Todėl jie atsakė Jėzui: „Mes nežinome“. Tada Jėzus tarė: „Tai ir Aš jums nesakysiu, kokia valdžia tai darau“.