LtKBB - Mark - 7

7:1  Pas Jį susirinko fariziejų ir keli Rašto žinovai, atvykę iš Jeruzalės.

7:2  Jie, pamatę kai kuriuos Jo mokinius valgant duoną suterštomis (tai yra neplautomis) rankomis, pradėjo priekaištauti.

7:3  Mat fariziejai ir visi žydai, laikydamiesi prosenių tradicijos, valgo tik nusiplovę rankas.

7:4  Taip pat sugrįžę iš turgaus, jie nevalgo neapsiplovę. Be to, yra daug kitų nuostatų, kurių jie laikosi, sekdami tradicija, pavyzdžiui, taurių, puodelių bei varinių indų plovimo.

7:5  Taigi fariziejai ir Rašto žinovai Jį klausė: „Kodėl Tavo mokiniai nesilaiko prosenių tradicijos ir valgo duoną neplautomis rankomis?“

7:6  Jis jiems atsakė: „Gerai apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas, kaip parašyta: ‘Ši tauta gerbia mane lūpomis, bet jų širdis toli nuo manęs.

7:7  Veltui jie mane garbina, žmogiškus priesakus paversdami mokymu’.

7:8  Palikdami Dievo įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių tradicijų – puodelių ir taurių plovimo, ir daug kitų panašių dalykų darote“.

7:9  Ir Jis pridūrė: „Puikiai jūs paverčiate niekais Dievo įsakymą, kad tik išsaugotumėte savo tradicijas!

7:10  Antai Mozė įsakė: ‘Gerbk savo tėvą ir motiną’, ir: ‘Kas keiktų tėvą ar motiną, mirtimi temiršta’.

7:11  O jūs sakote: ‘Jei žmogus pasako savo tėvui ar motinai: Viskas, kas tau būtų naudinga iš manęs, tebūnie Korbán (tai yra: dovana Dievui), –

7:12  tada jūs nebeleidžiate jam padėti tėvui ar motinai,

7:13  savo perduodama tradicija Dievo žodį darydami negaliojantį. Ir daug panašių dalykų darote“.

7:14  Sušaukęs visus žmones, Jėzus kalbėjo: „Paklausykite manęs visi ir supraskite:

7:15  nėra nieko, kas, iš išorės patekęs į žmogų, galėtų jį suteršti. Žmogų suteršia vien tai, kas iš žmogaus išeina.

7:16  Kas turi ausis klausyti – teklauso“.

7:17  Kai sugrįžo nuo minios į namus, Jo mokiniai paklausė apie palyginimą.

7:18  Jis jiems sako: „Nejaugi ir jūs nesuprantate? Argi neaišku jums, kad visa, kas patenka į žmogų iš lauko, negali jo suteršti,

7:19  nes nepatenka į jo širdį, bet į vidurius ir išeina laukan, ir taip išvalomas visas maistas?“

7:20  Ir Jis pasakė: „Žmogų suteršia tai, kas iš jo išeina.

7:21  Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės,

7:22  godumas, piktumas, klasta, nesusilaikymas, pavydas, piktžodžiavimai, išdidumas, kvailystė.

7:23  Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų“.

7:24  Išvykęs iš ten, Jis nukeliavo į Tyro ir Sidono sritis. Užėjęs į vienus namus, Jis norėjo, kad niekas apie tai nežinotų, bet Jam nepavyko to nuslėpti.

7:25  Išgirdus apie Jį, moteris, kurios duktė turėjo netyrąją dvasią, atėjo ir puolė Jam po kojų.

7:26  Moteris buvo graikė, kilimo sirofinikietė. Ji maldavo, kad Jis išvarytų iš jos dukrelės demoną.

7:27  Jėzus jai tarė: „Leisk pirmiau pasisotinti vaikams. Juk nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams“.

7:28  Moteris tarė: „Taip, Viešpatie! Bet ir šunyčiai po stalu ėda vaikų trupinius“.

7:29  Tada Jis tarė: „Dėl šitų žodžių eik namo, – demonas jau išėjęs iš tavo dukters“.

7:30  Parėjusi namo, ji rado dukrelę gulinčią patale ir demoną išėjusį.

7:31  Palikęs Tyro ir Sidono sritis, Jis vėl atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį.

7:32  Ten atvedė Jam kurčią nebylį ir prašė uždėti ant jo ranką.

7:33  Jis pasivedė jį nuošaliau nuo minios, įkišo savo pirštus į jo ausis, palietė seilėmis jo liežuvį,

7:34  pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: „Efatá!“, tai yra: „Atsiverk!“

7:35  Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsipalaidavo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia.

7:36  Jėzus jiems įsakė niekam šito nepasakoti. Bet kuo labiau Jis draudė, tuo jie plačiau Jį garsino.

7:37  Žmonės labai stebėjosi ir kalbėjo: „Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba!“