LtKBB - Mark - 8

8:1  Anomis dienomis, susirinkus gausiai miniai ir žmonėms neturint ko valgyti, Jėzus, pasišaukęs savo mokinius, tarė:

8:2  „Gaila man minios! Jau trys dienos žmonės yra su manimi ir neturi ko valgyti.

8:3  Jei paleisiu juos namo alkanus, jie nusilps kelyje, nes kai kurie yra atėję iš toli“.

8:4  Mokiniai Jam atsakė: „Iš kur dykumoje gauti duonos jiems pavalgydinti?“

8:5  Jėzus paklausė: „Kiek kepalų turite?“ Jie atsakė: „Septynis“.

8:6  Tada Jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. Paėmęs septynis kepalus, palaimino, laužė ir davė mokiniams dalyti, ir tie padalijo miniai.

8:7  Jie dar turėjo kelias žuveles. Jis palaimino jas ir taip pat liepė dalyti.

8:8  Žmonės pavalgė iki soties, ir jie surinko dar septynias pintines likučių.

8:9  O valgytojų buvo apie keturis tūkstančius. Jėzus paleido juos

8:10  ir tuojau, įsėdęs su mokiniais į valtį, nuplaukė į Dalmanutos sritį.

8:11  Čia priėjo fariziejų ir pradėjo su Juo ginčytis. Mėgindami Jį, jie reikalavo ženklo iš dangaus.

8:12  Atsidusęs iš dvasios gilumos, Jis tarė: „Ir kam šita karta reikalauja ženklo? Iš tiesų sakau jums: ženklo šiai kartai nebus duota!“

8:13  Ir, palikęs juos, Jis vėl sėdo į valtį ir nuplaukė į kitą krantą.

8:14  Mokiniai buvo pamiršę pasiimti duonos. Jie teturėjo su savim valtyje vieną kepalą.

8:15  Jėzus juos įspėjo: „Žiūrėkite, saugokitės fariziejų raugo ir Erodo raugo“.

8:16  Jie svarstė tarpusavy, sakydami: „Tai todėl, kad nepasiėmėme duonos“.

8:17  Tai supratęs, Jėzus tarė: „Kam jūs tariatės neturį duonos? Argi vis dar neišmanote ir nesuprantate ir jūsų širdys vis dar užkietėjusios?

8:18  Turite akis, ir nematote; turite ausis, ir negirdite? Argi neatsimenate,

8:19  jog penkis kepalus Aš sulaužiau penkiems tūkstančiams? O kiek pilnų pintinių trupinių pririnkote?“ Jie atsakė: „Dvylika“.

8:20  „O kai septynis kepalus sulaužiau keturiems tūkstančiams, kiek pilnų pintinių trupinių pririnkote?“ Jie atsakė: „Septynias“.

8:21  Tada Jis tarė: „Tai kaipgi vis dar nesuprantate?!“

8:22  Jie ateina į Betsaidą. Ten atveda pas Jėzų neregį ir prašo jį palytėti.

8:23  Jis paėmė neregį už rankos ir nusivedė už kaimo. Ten spjovė jam į akis, uždėjo ant jo rankas ir paklausė: „Ar ką nors matai?“

8:24  Šis apsižvalgęs tarė: „Regiu žmones. Lyg kokius medžius matau juos vaikščiojančius“.

8:25  Jis vėl rankomis palietė jo akis ir liepė apsižvalgyti. Ir šis tapo sveikas ir viską aiškiai matė.

8:26  Jėzus išsiuntė jį namo, sakydamas: „Neužeik į kaimą ir niekam ten nepasakok!“

8:27  Jėzus su savo mokiniais išėjo į Pilypo Cezarėjos kaimus. Kelyje klausė mokinius: „Kuo mane žmonės laiko?“

8:28  Jie atsakė: „Vieni – Jonu Krikštytoju, kiti – Eliju, treti – vienu iš pranašų“.

8:29  Tada Jis paklausė: „O jūs kuo mane laikote?“ Petras Jam atsakė: „Tu esi Kristus“.

8:30  Tada Jėzus griežtai įsakė niekam apie Jį nekalbėti.

8:31  Jis pradėjo juos mokyti, jog Žmogaus Sūnus turės daug iškentėti, būti vyresniųjų, aukštųjų kunigų bei Rašto žinovų atmestas, nužudytas ir po trijų dienų prisikelti.

8:32  Jis tai kalbėjo visiškai atvirai. Tada Petras, pasivadinęs Jį į šalį, ėmė Jį drausti.

8:33  Jėzus atsigręžęs pažiūrėjo į mokinius ir sudraudė Petrą: „Eik šalin, šėtone, nes tu mąstai ne apie tai, kas Dievo, o kas žmonių!“

8:34  Pasišaukęs minią ir savo mokinius, Jėzus prabilo: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi.

8:35  Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės.

8:36  Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai?

8:37  Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo sielą?!

8:38  Jei kas gėdisi manęs ir mano žodžių šios svetimaujančios ir nuodėmingos kartos akivaizdoje, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, kai Jis ateis savo Tėvo šlovėje su šventaisiais angelais“.