LtKBB - Mark - 14

14:1  Iki Paschos ir Neraugintos duonos šventės buvo likę dvi dienos. Aukštieji kunigai ir Rašto žinovai ieškojo būdo klasta suimti Jėzų ir nužudyti.

14:2  Bet jie sakė: „Tik ne per šventes, kad žmonėse nekiltų sąmyšio“.

14:3  Jėzui esant Betanijoje, Simono Raupsuotojo namuose, ir sėdint prie stalo, atėjo moteris su alebastriniu labai brangaus gryno nardo tepalo indu. Sudaužiusi indą, ji išpylė tepalą Jam ant galvos.

14:4  Kai kurie ten esantys pasipiktino ir kalbėjo vienas kitam: „Kam toks tepalo eikvojimas?

14:5  Juk jį buvo galima parduoti daugiau negu už tris šimtus denarų ir pinigus išdalyti vargšams!“ Ir jie murmėjo prieš tą moterį.

14:6  Bet Jėzus atsiliepė: „Palikite ją ramybėje! Kam ją skaudinate? Ji man padarė gerą darbą.

14:7  Vargšų jūs visuomet turite su savimi ir, kada tik panorėję, galėsite jiems gera daryti, o mane ne visuomet turėsite.

14:8  Ji padarė, ką galėjo. Ji iš anksto patepė mano kūną laidotuvėms.

14:9  Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši Evangelija, jos atminimui bus pasakojama ir tai, ką ji padarė“.

14:10  Judas Iskarijotas, vienas iš dvylikos, nuėjo pas aukštuosius kunigus išduoti Jėzų.

14:11  Tai išgirdę, jie apsidžiaugė ir pažadėjo jam pinigų. Jis ėmė ieškoti progos Jėzų išduoti.

14:12  Pirmąją Neraugintos duonos dieną, kada pjaunamas Paschos avinėlis, mokiniai klausė Jėzų: „Kur nori, kad Tau paruoštume valgyti Paschą?“

14:13  Jis pasiunčia du mokinius, tardamas: „Eikite į miestą. Ten jus sutiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Sekite paskui jį

14:14  ir, kur jis įeis, sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas liepė paklausti: kur yra svečių kambarys, kuriame su savo mokiniais galėčiau valgyti Paschą?’

14:15  Jis parodys jums didelį apstatytą aukštutinį kambarį. Ten ir paruoškite mums“.

14:16  Mokiniai išėjo ir nuvyko į miestą. Jie rado visa, kaip Jis sakė, ir paruošė Paschą.

14:17  Vakare Jis atėjo su dvylika.

14:18  Jiems sėdint už stalo ir valgant, Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų, valgančių su manimi, išduos mane“.

14:19  Jie labai nuliūdo ir vienas paskui kitą ėmė Jo klausinėti: „Nejaugi aš?“, „Nejaugi aš?“

14:20  O Jis jiems tarė: „Vienas iš dvylikos, kuris dažo su manimi dubenyje.

14:21  Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip apie Jį parašyta, bet vargas tam žmogui, per kurį Žmogaus Sūnus išduodamas. Geriau būtų buvę tam žmogui negimti“.

14:22  Jiems bevalgant, Jėzus paėmė duoną, palaimino, laužė ir davė mokiniams, sakydamas: „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas!“

14:23  Po to paėmė taurę, padėkojo, davė jiems, ir visi gėrė iš jos.

14:24  Jis jiems tarė: „Tai yra mano kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį.

14:25  Iš tiesų sakau jums: Aš daugiau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje“.

14:26  Pagiedoję himną, jie išėjo į Alyvų kalną.

14:27  Jėzus jiems tarė: „Šią naktį jūs visi manimi pasipiktinsite, nes parašyta: ‘Ištiksiu piemenį, ir avys išsisklaidys’.

14:28  Bet prisikėlęs Aš pirma jūsų nueisiu į Galilėją“.

14:29  Petras atsiliepė: „Jei ir visi pasipiktintų, tai tik ne aš!“

14:30  Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: dar šiandien, jau šią naktį, gaidžiui nė dukart nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi“.

14:31  Bet Petras dar atkakliau tvirtino: „Jei man reikėtų net mirti su Tavimi, aš vis tiek Tavęs neišsiginsiu“. Tą patį kalbėjo ir visi kiti.

14:32  Jie atėjo į vietą, vadinamą Getsemane. Jėzus sako savo mokiniams: „Pasėdėkite čia, kol Aš melsiuosi“.

14:33  Pasiėmęs su savimi Petrą, Jokūbą ir Joną, Jis pradėjo nuogąstauti ir sielvartauti.

14:34  Jis jiems sakė: „Mano siela mirtinai nuliūdusi. Pasilikite čia ir budėkite!“

14:35  Paėjęs truputį toliau, sukniubo ant žemės ir meldėsi, kad, jei įmanoma, Jį aplenktų toji valanda.

14:36  Jis sakė: „Aba, Tėve, Tau viskas įmanoma. Atitolink nuo manęs šitą taurę! Tačiau ne kaip Aš noriu, bet kaip Tu“.

14:37  Po to grįžta, randa juos miegančius ir taria Petrui: „Simonai, tu miegi? Nepajėgei nė vienos valandos pabudėti?

14:38  Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundymą, nes dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas“.

14:39  Jis vėl nuėjo ir meldėsi tais pačiais žodžiais.

14:40  Sugrįžęs Jis vėl rado juos miegančius – jų akys buvo apsunkusios, ir jie nežinojo, ką atsakyti.

14:41  Jis atėjo trečią kartą ir tarė jiems: „Vis dar tebemiegate ir ilsitės? Gana! Atėjo valanda: štai Žmogaus Sūnus išduodamas į nusidėjėlių rankas.

14:42  Kelkitės, eime! Štai mano išdavėjas čia pat“.

14:43  Ir tuojau, dar Jam tebekalbant, pasirodė vienas iš dvylikos – Judas, o kartu su juo didelė minia, ginkluota kalavijais ir vėzdais, pasiųsta aukštųjų kunigų, Rašto žinovų ir vyresniųjų.

14:44  Išdavėjas buvo jiems nurodęs ženklą: „Kurį pabučiuosiu, tai Tas. Suimkite Jį ir veskite saugodami!“

14:45  Atėjęs jis tuojau prisiartino prie Jėzaus ir tarė: „Rabi!“, ir pabučiavo Jį.

14:46  O kiti čiupo Jėzų rankomis ir suėmė.

14:47  Vienas iš ten stovinčiųjų, išsitraukęs kalaviją, smogė vyriausiojo kunigo tarnui ir nukirto jam ausį.

14:48  O Jėzus jiems tarė: „Kaip prieš plėšiką išėjote su kalavijais ir vėzdais suimti manęs.

14:49  Aš kasdien buvau su jumis šventykloje ir mokiau, ir jūs manęs nesuėmėte. Tačiau turi išsipildyti Raštai“.

14:50  Tada visi paliko Jį ir pabėgo.

14:51  Vienas jaunuolis sekė Jį iš paskos, susisupęs vien į drobulę. Jie čiupo jį,

14:52  bet šis išsinėrė iš drobulės ir nuogas pabėgo.

14:53  Jėzų nuvedė pas vyriausiąjį kunigą, kur buvo susirinkę visi aukštieji kunigai, vyresnieji ir Rašto žinovai.

14:54  Petras sekė Jį iš tolo iki vyriausiojo kunigo rūmų kiemo. Ten jis atsisėdo su tarnais ir šildėsi prie ugnies.

14:55  Aukštieji kunigai ir visas sinedrionas ieškojo prieš Jėzų liudijimo, kad galėtų nuteisti Jį mirti, bet nerado.

14:56  Nors daugelis melagingai liudijo prieš Jį, tačiau jų liudijimai nesutapo.

14:57  Kai kurie atsistoję melagingai kaltino Jį, teigdami:

14:58  „Mes girdėjome Jį sakant: ‘Aš sugriausiu šitą rankomis pastatytą šventyklą ir per tris dienas pastatysiu kitą, ne rankų darbo’“.

14:59  Bet ir šie kaltinimai nesutapo.

14:60  Tada vyriausiasis kunigas, atsistojęs viduryje, paklausė Jėzų: „Tu nieko neatsakai į šituos kaltinimus?“

14:61  Tačiau Jis tylėjo ir nieko neatsakė. Tada vyriausiasis kunigas vėl Jį paklausė: „Ar Tu esi Kristus, Palaimintojo Sūnus?!“

14:62  Ir Jėzus pasakė: „Aš Esu. Ir jūs išvysite Žmogaus Sūnų, sėdintį Galybės dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse“.

14:63  Tada vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir sušuko: „Kam dar mums liudytojai?

14:64  Jūs girdėjote piktžodžiavimą! Kaip jums atrodo?“ Ir jie visi nusprendė Jį esant vertą mirties.

14:65  Kai kurie pradėjo į Jį spjaudyti, dangstė Jam veidą, mušė kumščiais ir sakė: „Pranašauk!“ O tarnai daužė Jį per veidą.

14:66  Petrui esant žemai, kieme, atėjo viena vyriausiojo kunigo tarnaitė

14:67  ir, pamačiusi besišildantį Petrą, įsižiūrėjo į jį ir tarė: „Ir tu buvai su šituo Nazariečiu Jėzumi“.

14:68  Bet Petras išsigynė, sakydamas: „Nei žinau, nei suprantu, ką sakai“. Jis išėjo į prieškiemį, ir pragydo gaidys.

14:69  Pamačiusi jį, tarnaitė vėl pradėjo sakyti aplink stovėjusiems: „Šitas yra iš jų!“

14:70  Jis vėl išsigynė. Kiek vėliau šalia stovintieji sakė Petrui: „Tu tikrai vienas iš jų, juk tu irgi galilėjietis, ir tarmė tavo tokia“.

14:71  Tada jis pradėjo keiktis ir prisiekinėti: „Aš nepažįstu to žmogaus, apie kurį jūs kalbate!“

14:72  Gaidys pragydo antrą kartą. Petras atsiminė, ką jam sakė Jėzus: „Gaidžiui nė dukart nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi“. Tai prisiminęs, jis pravirko.