LtKBB - Matthew - 17

17:1  Po šešių dienų Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno.

17:2  Ten Jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas švietė kaip saulė, o Jo drabužiai tapo balti kaip šviesa.

17:3  Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su Juo.

17:4  Tada Petras kreipėsi į Jėzų: „Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, mes pastatysime čia tris palapines: vieną Tau, kitą Mozei, trečią Elijui“.

17:5  Dar jam tebekalbant, štai šviesus debesis apgaubė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: „Šitas yra mano mylimas Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi. Jo klausykite!“

17:6  Tai išgirdę, mokiniai puolė veidais į žemę ir labai išsigando.

17:7  Tuomet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: „Kelkitės, nebijokite!“

17:8  Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų.

17:9  Besileidžiant nuo kalno, Jėzus jiems įsakė: „Niekam nepasakokite apie regėjimą, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių“.

17:10  Tada Jo mokiniai Jį paklausė: „Kodėl Rašto žinovai sako, jog pirmiau turįs ateiti Elijas?“

17:11  Jėzus atsakė: „Iš tiesų Elijas turi ateiti pirma ir viską atstatyti.

17:12  Bet Aš jums sakau, kad Elijas jau atėjo, ir jie jo nepažino, bet padarė su juo, ką norėjo. Taip nuo jų turės kentėti ir Žmogaus Sūnus“.

17:13  Tuomet mokiniai suprato, kad Jis kalbėjo jiems apie Joną Krikštytoją.

17:14  Jiems atėjus prie minios, priėjo vienas vyras ir puolė prieš Jį ant kelių, sakydamas:

17:15  „Viešpatie, pasigailėk mano sūnaus! Jis per miegus vaikščioja ir labai kankinasi: dažnai įpuola į ugnį ir į vandenį.

17:16  Aš atvedžiau jį pas Tavo mokinius, bet jie nepajėgė išgydyti“.

17:17  Tada Jėzus atsakė: „O netikinti ir iškrypusi karta! Kaip ilgai man reikės su jumis būti? Kaip ilgai jus kęsti? Atveskite jį pas mane“.

17:18  Jėzus sudraudė demoną, šis išėjo iš berniuko, ir tą pačią akimirką jis pasveiko.

17:19  Tuomet mokiniai priėjo prie Jėzaus vieni ir klausė: „Dėl ko mes negalėjome jo išvaryti?“

17:20  Jėzus jiems atsakė: „Dėl jūsų netikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į tenai’, ir jis persikeltų. Ir nieko jums nebūtų neįmanomo.

17:21  O šita veislė kitaip neišvaroma, kaip tik malda ir pasninku“.

17:22  Būdamas su mokiniais Galilėjoje, Jėzus jiems sakė: „Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas,

17:23  ir jie nužudys Jį, o trečią dieną Jis prisikels“. Tada jie labai nuliūdo.

17:24  Atėjus jiems į Kafarnaumą, prie Petro priėjo didrachmų rinkėjai ir paklausė: „Ar jūsų Mokytojas nemoka didrachmos?“

17:25  Jis atsakė: „Taip!“ Kai parėjo į namus, Jėzus pirmas jį prakalbino: „Kaip manai, Simonai? Iš ko žemės karaliai ima muitą ar mokestį: iš savo vaikų ar iš svetimųjų?“

17:26  Petras Jam atsakė: „Iš svetimųjų“. Jėzus jam tarė: „Taigi vaikai laisvi.

17:27  Tačiau, kad jų nepapiktintume, nueik prie ežero, užmesk meškerę, paimk pirmą užkibusią žuvį; ją pražiodęs, rasi staterą. Paimk ją ir atiduok jiems už mane ir už save“.