LtKBB - Matthew - 15

15:1  Tuomet prie Jėzaus priėjo Rašto žinovų ir fariziejų iš Jeruzalės ir klausė:

15:2  „Kodėl Tavo mokiniai laužo prosenių tradiciją? Jie, prieš valgydami duoną, nesiplauna rankų“.

15:3  Jis, atsakydamas jiems, tarė: „O kodėl ir jūs laužote Dievo įsakymą savo tradicija?!

15:4  Juk Dievas įsakė: ‘Gerbk savo tėvą ir motiną!’, ir: ‘Kas keiktų tėvą ar motiną, mirtimi temiršta!’

15:5  O jūs sakote: ‘Kiekvienas, kas pasakys tėvui ar motinai: – Viskas, kas tau būtų naudinga iš manęs, tebūnie dovana Dievui –

15:6  tas gali negerbti tėvo ir motinos’. Taip jūs savo tradicija Dievo įsakymą padarote negaliojantį.

15:7  Veidmainiai! Gerai apie jus pranašavo Izaijas:

15:8  ‘Ši tauta artinasi prie manęs savo lūpomis ir gerbia mane savo liežuviu, bet jos širdis toli nuo manęs.

15:9  Veltui jie mane garbina, žmogiškus priesakus paversdami mokymu’“.

15:10  Sušaukęs minią, Jis kalbėjo: „Klausykite ir supraskite!

15:11  Ne kas patenka į burną, suteršia žmogų, bet kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų“.

15:12  Tada priėję Jo mokiniai pranešė: „Ar žinai, kad fariziejai pasipiktino, išgirdę tuos žodžius?“

15:13  Jis atsakė: „Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas.

15:14  Palikite juos! Jie akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris“.

15:15  Tuomet Petras paprašė Jo: „Išaiškink mums tą palyginimą“.

15:16  Jėzus atsakė: „Ar ir jūs dar nesuprantate?!

15:17  Argi nesuprantate, kad visa, kas patenka į burną, eina į pilvą ir išmetama laukan?

15:18  O kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai suteršia žmogų.

15:19  Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai.

15:20  Šitie dalykai suteršia žmogų, o valgymas neplautomis rankomis žmogaus nesuteršia“.

15:21  Iš ten išėjęs, Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį.

15:22  Ir štai iš ano krašto atėjo moteris kanaanietė ir šaukė Jam: „Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!“

15:23  Bet Jėzus neatsakė nė žodžio. Tada priėjo mokiniai ir ėmė Jį maldauti: „Paleisk ją, nes ji šaukia mums iš paskos!“

15:24  Bet Jis atsakė: „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis“.

15:25  Tada ji priėjusi Jį pagarbino ir tarė: „Viešpatie, padėk man!“

15:26  Jis atsakė: „Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams“.

15:27  O ji atsiliepė: „Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo jų šeimininko stalo“.

15:28  Tada Jėzus jai tarė: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip tu nori“. Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko.

15:29  Iš ten išėjęs, Jėzus atvyko prie Galilėjos ežero. Jis užkopė ant kalno ir atsisėdo.

15:30  Prie Jo susirinko didžiulės minios, kurios atsigabeno su savimi luošų, aklų, nebylių, raišų ir daugelį kitokių. Žmonės suguldė juos prie Jėzaus kojų, o Jis pagydė juos.

15:31  Minia stebėjosi, matydama nebylius kalbančius, luošius išgijusius, raišius vaikščiojančius ir akluosius reginčius. Ir jie šlovino Izraelio Dievą.

15:32  Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus tarė: „Gaila man minios, nes jau tris dienas jie pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Aš nepaleisiu jų alkanų, kad nenusilptų kelyje“.

15:33  Mokiniai Jam atsakė: „Iš kur mums imti dykumoje tiek duonos, kad galėtume pasotinti tokią didelę minią?“

15:34  Jėzus paklausė jų: „Kiek turite duonos?“ Jie atsakė: „Septynis kepalus ir kelias žuveles“.

15:35  Jėzus liepė žmonėms susėsti ant žemės.

15:36  Tada paėmė septynis duonos kepalus ir žuvis, padėkojo, sulaužė ir davė savo mokiniams, o mokiniai miniai.

15:37  Visi valgė ir pasisotino. Ir surinko septynias pilnas pintines likusių trupinių.

15:38  O valgytojų buvo keturi tūkstančiai vyrų, neskaičiuojant moterų ir vaikų.

15:39  Paleidęs minią, Jis sėdo į valtį ir nuplaukė į Magadano sritį.