LtKBB - Matthew - 27

27:1  Rytui išaušus, visi aukštieji kunigai ir tautos vyresnieji nusprendė, kad Jėzus turi būti nužudytas.

27:2  Surišę nuvedė ir atidavė Jį valdytojui Poncijui Pilotui.

27:3  Pamatęs, jog Jėzus pasmerktas, išdavikas Judas gailėjosi ir nunešė atgal aukštiesiems kunigams ir vyresniesiems trisdešimt sidabrinių,

27:4  sakydamas: „Nusidėjau, išduodamas nekaltą kraują“. Tie atsakė: „Kas mums darbo? Tu žinokis!“

27:5  Nusviedęs šventykloje pinigus, jis išbėgo ir pasikorė.

27:6  Aukštieji kunigai paėmė sidabrinius ir kalbėjo: „Jų negalima dėti į šventyklos iždą, nes tai užmokestis už kraują“.

27:7  Jie pasitarė ir už juos nupirko puodžiaus dirvą ateiviams laidoti.

27:8  Todėl ta dirva iki šios dienos vadinasi Kraujo dirva.

27:9  Tuomet išsipildė, kas buvo parašyta per pranašą Jeremiją: „Ir paėmė trisdešimt sidabrinių – įkainotojo kainą, už kurią buvo Jį suderėję iš Izraelio vaikų, –

27:10  ir atidavė juos už puodžiaus dirvą; taip man Viešpats buvo paskyręs“.

27:11  O Jėzus stovėjo valdytojo akivaizdoje. Valdytojas Jį klausė: „Ar Tu esi žydų karalius?“ Jėzus atsakė: „Taip yra, kaip sakai“.

27:12  Aukštųjų kunigų ir vyresniųjų kaltinamas, Jis nieko neatsakė.

27:13  Tada Pilotas klausė: „Ar negirdi, kiek daug jie prieš Tave liudija?“

27:14  Bet Jis neatsakė jam nė žodžio ir tuo labai nustebino valdytoją.

27:15  Per šventę valdytojas buvo pratęs paleisti miniai vieną kalinį, kurio ji norėdavo.

27:16  Tuo metu jie turėjo pagarsėjusį kalinį, vardu Barabą.

27:17  Todėl, žmonėms susirinkus, Pilotas klausė: „Kurį norite, kad jums paleisčiau: Barabą ar Jėzų, vadinamą Kristumi?“

27:18  Nes jis žinojo, kad Jėzų jie buvo išdavę iš pavydo.

27:19  Sėdinčiam teismo krėsle Pilotui žmona atsiuntė įspėjimą: „Nieko nedaryk šitam teisiajam, nes šiąnakt sapne labai dėl Jo kentėjau“.

27:20  Bet aukštieji kunigai ir vyresnieji įtikino minią, kad prašytų paleisti Barabą, o Jėzų pražudytų.

27:21  Tada valdytojas jiems tarė: „Kurį iš šių dviejų norite, kad jums paleisčiau?“ Jie šaukė: „Barabą!“

27:22  Pilotas paklausė: „Ką gi man daryti su Jėzumi, kuris vadinamas Kristumi?“ Jie visi rėkė: „Nukryžiuok Jį!“

27:23  Jis klausė: „Ką bloga Jis padarė?“ Bet jie dar garsiau šaukė: „Nukryžiuok Jį!“

27:24  Pilotas, pamatęs, kad nieko nelaimi, o sąmyšis tik didėja, paėmė vandens, nusiplovė rankas minios akivaizdoje ir tarė: „Aš nekaltas dėl šio teisiojo kraujo. Jūs žinokitės!“

27:25  Visi žmonės šaukė: „Jo kraujas tekrinta ant mūsų ir ant mūsų vaikų!“

27:26  Tada jis paleido jiems Barabą, o Jėzų nuplakdinęs atidavė nukryžiuoti.

27:27  Valdytojo kareiviai nusivedė Jėzų į pretorijų ir surinko aplink jį visą kuopą.

27:28  Jie išrengė Jį ir apsiautė raudonu apsiaustu.

27:29  Nupynę erškėčių vainiką, uždėjo Jam ant galvos, o į Jo dešinę įspraudė nendrę. Po to tyčiodamiesi klūpčiojo prieš Jį ir sakė: „Sveikas, žydų karaliau!“

27:30  Spjaudydami Jį, stvėrė iš Jo nendrę ir čaižė per galvą.

27:31  Pasityčioję iš Jo, jie nusiautė apsiaustą, apvilko Jo paties drabužiais ir išsivedė nukryžiuoti.

27:32  Išeidami jie sutiko žmogų iš Kirėnės, vardu Simoną. Tą privertė nešti Jėzaus kryžių.

27:33  Atėję į vietą, vadinamą Golgota (tai yra: „Kaukolės vieta“),

27:34  davė Jam gerti rūgštaus vyno, sumaišyto su tulžimi, bet Jėzus paragavęs negėrė.

27:35  Nukryžiavę Jį, pasidalijo Jo drabužius, mesdami burtą, kad išsipildytų, kas buvo per pranašą pasakyta: „Jie dalinosi mano drabužius ir dėl mano apdaro metė burtą“.

27:36  Ir ten pat susėdę, saugojo Jį.

27:37  Viršum Jo galvos jie prisegė užrašytą Jo kaltinimą: „Šitas yra Jėzus, žydų karalius“.

27:38  Kartu su Juo buvo nukryžiuoti du plėšikai, vienas iš dešinės, kitas iš kairės.

27:39  Einantys pro šalį užgauliojo Jėzų, kraipydami galvas

27:40  ir sakydami: „Še Tau, kuris sugriauni šventyklą ir per tris dienas atstatai; išgelbėk save! Jei esi Dievo Sūnus, nuženk nuo kryžiaus!“

27:41  Taip pat tyčiojosi aukštieji kunigai su Rašto žinovais ir vyresniaisiais, kalbėdami:

27:42  „Kitus išgelbėdavo, o pats negali išsigelbėti. Jeigu Jis Izraelio karalius, tenužengia dabar nuo kryžiaus, ir mes Juo tikėsime.

27:43  Jis pasitikėjo Dievu, tad teišvaduoja Tas dabar Jį, jeigu Jam Jo reikia, nes Jis sakė: ‘Aš Dievo Sūnus’“.

27:44  Taip pat Jį užgauliojo ir kartu nukryžiuoti plėšikai.

27:45  Nuo šeštos iki devintos valandos visą kraštą gaubė tamsa.

27:46  O apie devintą valandą Jėzus sušuko garsiu balsu: „Elí, Elí, lemá sabachtáni?“, tai reiškia: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai?!“

27:47  Kai kurie iš ten stovėjusiųjų, tai išgirdę, sakė: „Jis šaukiasi Elijo“.

27:48  Ir tuoj vienas iš jų pribėgęs paėmė kempinę, primirkė ją rūgštaus vyno, užmovė ant nendrės ir padavė Jam gerti.

27:49  Kiti kalbėjo: „Liaukis! Pažiūrėsim, ar ateis Elijas Jo išgelbėti“.

27:50  Tada Jėzus, dar kartą sušukęs garsiu balsu, atidavė dvasią.

27:51  Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti.

27:52  Atsidarė kapai, ir daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė.

27:53  Išėję iš kapų po Jo prisikėlimo, jie atėjo į šventąjį miestą ir daug kam pasirodė.

27:54  Šimtininkas ir kiti su juo saugojantys Jėzų, pamatę žemės drebėjimą ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: „Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!“

27:55  Tenai buvo daug moterų, kurios žiūrėjo iš tolo. Jos sekė paskui Jėzų nuo Galilėjos, Jam tarnaudamos.

27:56  Tarp jų buvo Marija Magdalietė, Jokūbo ir Jozės motina Marija ir Zebediejaus sūnų motina.

27:57  Vakarui atėjus, atvyko vienas turtingas žmogus iš Arimatėjos, vardu Juozapas, kuris irgi buvo tapęs Jėzaus mokiniu.

27:58  Jis nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno. Pilotas įsakė kūną atiduoti.

27:59  Juozapas paėmė kūną, įvyniojo į švarią drobulę

27:60  ir paguldė savo naujame kape, kurį buvo išsikaldinęs uoloje. Užritęs didelį akmenį ant kapo angos, nuėjo.

27:61  Ten buvo Marija Magdalietė ir kita Marija, kurios sėdėjo priešais kapą.

27:62  Kitą dieną, po Prisirengimo dienos, susirinko pas Pilotą aukštieji kunigai bei fariziejai

27:63  ir kalbėjo: „Valdove, mes prisimename, jog tas suvedžiotojas, dar gyvas būdamas, sakė: ‘Po trijų dienų prisikelsiu’.

27:64  Įsakyk tad saugoti kapą iki trečios dienos, kad kartais nakčia atėję Jo mokiniai nepavogtų Jo ir nepaskelbtų žmonėms: ‘Jis prisikėlė iš numirusių’. Pastaroji apgavystė būtų blogesnė už pirmąją“.

27:65  Pilotas jiems atsakė: „Štai jums sargyba – eikite ir saugokite, kaip išmanote“.

27:66  Jie nuėjo, pastatė prie kapo sargybą ir paženklino antspaudu akmenį.