LtKBB - Matthew - 14

14:1  Anuo metu garsas apie Jėzų pasiekė tetrarchą Erodą,

14:2  ir jis savo tarnams pasakė: „Tai Jonas Krikštytojas! Jis prisikėlė iš numirusių, ir todėl jame veikia stebuklingos jėgos“.

14:3  Mat Erodas buvo suėmęs Joną, sukaustęs jį ir įmetęs į kalėjimą dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados.

14:4  Nes Jonas jam sakė: „Tau nevalia jos turėti“.

14:5  Erodas norėjo nužudyti Joną, bet bijojo žmonių, nes jie laikė jį pranašu.

14:6  Erodo gimimo dieną Erodiados duktė šoko svečiams ir patiko Erodui.

14:7  Todėl jis su priesaika pažadėjo jai duoti, ko tik ji paprašys.

14:8  O ši, savo motinos primokyta, tarė: „Duok man čia dubenyje Jono Krikštytojo galvą“.

14:9  Karalius nuliūdo, bet dėl priesaikos ir svečių įsakė duoti.

14:10  Jis pasiuntė nukirsti kalėjime Jonui galvą.

14:11  Jo galva buvo atnešta dubenyje ir įteikta mergaitei, kuri ją nunešė motinai.

14:12  Jono mokiniai atėję pasiėmė kūną, palaidojo ir nuėję pranešė Jėzui.

14:13  Tai išgirdęs, Jėzus valtimi nuplaukė į dykvietę, į vienumą. Minios sužinojo ir iš miestų pėsčiomis nusekė paskui.

14:14  Išlipęs Jėzus pamatė daugybę žmonių. Jėzui pagailo jų, ir Jis išgydė jų ligonius.

14:15  Atėjus vakarui, priėjo mokiniai ir tarė: „Čia dykvietė, ir jau vėlus metas. Paleisk žmones, kad, nuėję į kaimus, nusipirktų maisto“.

14:16  Bet Jėzus jiems atsakė: „Nėra reikalo jiems iš čia eiti. Jūs duokite jiems valgyti“.

14:17  Jie atsiliepė: „Mes čia turime tik penkis kepalus duonos ir dvi žuvis“.

14:18  Jis tarė: „Atneškite juos man“.

14:19  Ir, liepęs miniai susėsti ant žolės, Jis paėmė penkis duonos kepalus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, palaimino, laužė ir davė kepalus mokiniams, o tie dalijo žmonėms.

14:20  Visi valgė ir pasisotino. Ir surinko dvylika pilnų pintinių likusių trupinių.

14:21  O valgytojų buvo apie penkis tūkstančius vyrų, neskaičiuojant moterų ir vaikų.

14:22  Tuojau pat Jėzus privertė savo mokinius sėsti į valtį ir pirma Jo plaukti į kitą ežero pusę, kol Jis paleisiąs minią.

14:23  Paleidęs minią, Jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Atėjus vakarui, Jis buvo ten vienas.

14:24  Tuo tarpu valtis jau buvo ežero viduryje, blaškoma bangų, nes pūtė priešingas vėjas.

14:25  Ketvirtos nakties sargybos metu Jėzus atėjo pas juos, žengdamas ežero paviršiumi.

14:26  Pamatę Jį einantį ežero paviršiumi, mokiniai nusigando ir iš baimės ėmė šaukti: „Tai šmėkla!“

14:27  Jėzus tuojau juos prakalbino: „Drąsos! Tai Aš. Nebijokite!“

14:28  Petras atsiliepė: „Viešpatie, jei čia Tu, liepk man ateiti pas Tave vandeniu“.

14:29  Jis atsakė: „Ateik!“ Petras, išlipęs iš valties, ėjo vandeniu, norėdamas ateiti pas Jėzų.

14:30  Bet, pamatęs vėjo smarkumą, jis išsigando ir, pradėjęs skęsti, sušuko: „Viešpatie, gelbėk mane!“

14:31  Tuojau ištiesęs ranką, Jėzus sugriebė jį ir tarė: „Mažatiki, ko suabejojai?“

14:32  Jiems įlipus į valtį, vėjas nurimo.

14:33  Tie, kurie buvo valtyje, prisiartinę pagarbino Jį, sakydami: „Tikrai Tu esi Dievo Sūnus!“

14:34  Perplaukę jie išlipo į krantą Genezarete.

14:35  Pažinę Jį, tos vietos gyventojai pasiuntė į visas to krašto apylinkes ir sugabeno pas Jį visus sergančius.

14:36  Jie maldavo Jį leisti palytėti nors Jo apsiausto apvadą. Ir kurie tik palietė – tapo visiškai sveiki.