LtKBB - Genesis - 39

39:1  Juozapą nuvedė į Egiptą, ir egiptietis Potifaras, faraono rūmų valdininkas, sargybos viršininkas, jį nupirko iš izmaelitų.

39:2  Ir Viešpats buvo su Juozapu, ir jam viskas sekėsi. Jis gyveno savo valdovo, egiptiečio, namuose.

39:3  Jo valdovas pastebėjo, kad Viešpats buvo su juo ir kad visa, ką jis darė, Viešpats laimino.

39:4  Juozapas rado Potifaro akyse malonę; jis tarnavo jam, ir tas paskyrė jį savo namų prievaizdu, ir visa pavedė jam tvarkyti.

39:5  Nuo to laiko, kai jis paskyrė Juozapą prievaizdu savo namuose, Viešpats laimino egiptiečio namus dėl Juozapo; Viešpaties palaima buvo ant visko, ką jis turėjo namuose ir laukuose.

39:6  Jis visa, ką turėjo, pavedė Juozapui; pats niekuo nesirūpino, tik maistu, kurį valgė. Juozapas buvo dailus ir gražaus veido.

39:7  Po kurio laiko jo valdovo žmona atkreipė dėmesį į Juozapą ir tarė: „Sugulk su manimi“.

39:8  Bet jis jai atsakė: „Mano valdovas niekuo nesirūpina ir visa, ką jis turi, atidavė į mano rankas.

39:9  Šiuose namuose nėra didesnio už mane, ir jis nieko man nedraudžia išskyrus tave, nes tu esi jo žmona. Kaip tad galėčiau padaryti tokią piktadarystę ir nusidėti prieš Dievą?“

39:10  Ji kiekvieną dieną kalbino Juozapą, tačiau jis nesutiko sugulti ir būti su ja.

39:11  Vieną dieną Juozapas atėjo į namus savo reikalais ir nieko daugiau tuo metu namuose nebuvo.

39:12  Ji nutvėrė jį už jo drabužio ir sakė: „Sugulk su manimi“. Bet jis, išsinėręs iš drabužio, ištrūko ir išbėgo laukan.

39:13  Pamačiusi, kad jis paliko savo drabužį jos rankoje ir išbėgo laukan,

39:14  ji pasišaukė namiškius ir jiems tarė: „Žiūrėkite! Jis atvedė mums vyrą, hebrają, kad tas tyčiotųsi iš mūsų. Jis atėjo pas mane, norėdamas sugulti su manimi, bet aš ėmiau garsiai šaukti.

39:15  Kai jis išgirdo mane šaukiant, paliko drabužį pas mane ir išbėgo“.

39:16  Ji pasilaikė jo drabužį, kol grįžo valdovas.

39:17  Tada ji tais pačiais žodžiais kalbėjo jam: „Pas mane atėjo tas vergas, hebrajas, kurį mums atvedei, kad pasityčiotų iš manęs.

39:18  Bet kai aš pradėjau garsiai šaukti, jis paliko savo drabužį pas mane ir išbėgo“.

39:19  Valdovas, išgirdęs žmonos žodžius, kuriais ji kalbėjo: „Taip tavo vergas pasielgė su manimi“, užsidegė pykčiu.

39:20  Ir Juozapo valdovas paėmė jį, ir atidavė į kalėjimą, kur kalėjo karaliaus kaliniai.

39:21  Bet Viešpats buvo su Juozapu ir parodė jam savo gailestingumą, ir davė jam rasti malonę kalėjimo viršininko akyse.

39:22  Šis pavedė Juozapui rūpintis visais kaliniais ir visi darbai buvo jo priežiūroje.

39:23  Kalėjimo viršininkas niekuo nesidomėjo, kas buvo Juozapui pavesta, nes Viešpats buvo su juo ir visuose darbuose jam duodavo sėkmę.