LtKBB - Genesis - 49

49:1  Jokūbas, pasišaukęs savo sūnus, kalbėjo: „Susirinkite! Paskelbsiu jums, kas įvyks su jumis ateityje.

49:2  Susirinkite ir klausykite, Jokūbo sūnūs! Pasiklausykite Izraelio, savo tėvo!

49:3  Rubenai, tu esi mano pirmagimis, mano tvirtybė, mano pajėgumo pradžia, pirmas orumu ir galybe.

49:4  Neramus kaip vanduo! Tu neįsigalėsi, nes įlipai į savo tėvo lovą ir atsiguldamas sutepei mano patalą.

49:5  Simeonas ir Levis – broliai; smurto įrankiai jų namuose.

49:6  Mano siela, neik į jų pasitarimus, nesijunk į jų būrį, mano garbe. Užsirūstinę jie nužudė žmogų ir savivaliaudami sužalojo jaučius.

49:7  Prakeiktas tebūna jų nuožmus įtūžimas ir žiaurus pyktis! Aš juos padalinsiu Jokūbe ir išsklaidysiu Izraelyje.

49:8  Judai, tu susilauksi savo brolių pagarbos, tavo ranka bus ant tavo priešų sprando; tavo tėvo vaikai nusilenks prieš tave.

49:9  Judas – jaunas liūtas. Mano sūnus, kyląs nuo grobio. Jis sustojo, atsigulė kaip liūtas ar kaip liūtė. Kas jį prikels!

49:10  Iš Judo nebus atimtas skeptras nė valdžia iš jo palikuonių, kol ateis siųstasis, kuriam paklus tautos.

49:11  Jis riša prie vynmedžio savo asilaitį ir prie geriausio vynmedžio savo asilės jauniklį; jis plauna vyne savo drabužį ir vynuogių sultyse – apsiaustą.

49:12  Jo akys spindės nuo vyno ir dantys bus balti nuo pieno.

49:13  Zabulonas gyvens prie jūros kranto, kur priplaukia laivai; jo žemių ribos sieks Sidoną.

49:14  Isacharas yra stiprus asilas, gulįs tarp dviejų nešulių.

49:15  Matydamas, kad poilsis geras ir šalis tokia miela, jis palenkė savo petį, kad neštų, ir tapo samdomu bernu.

49:16  Danas teis savo tautą, kaip viena iš Izraelio giminių.

49:17  Danas bus gyvatė šalia kelio, angis ant tako, gelianti žirgui į kulnis taip, kad jo raitelis nuvirstų atbulas.

49:18  Viešpatie, aš laukiu Tavo išgelbėjimo!

49:19  Gadas bus užpultas priešų, bet jis vysis juos įkandin, lips jiems ant kulnų.

49:20  Ašero duona bus soti; jis tieks maistą net karaliams.

49:21  Neftalis – laisvas briedis, jis gražbylys.

49:22  Juozapas – jaunas vaismedis prie versmės, jo šakos nusvirusios per mūrą.

49:23  Šauliai erzino jį, šaudė ir nekentė jo.

49:24  Jo lankas pasiliko stiprus ir jo rankas sustiprino Jokūbo galingojo Dievo rankos. Iš ten ganytojas ir Izraelio uola.

49:25  Tavo tėvo Dievas padės tau, Visagalis laimins tave dangaus palaiminimais iš aukštybių, gelmių palaiminimais, esančiais žemai, krūtų ir įsčių palaiminimais.

49:26  Tavo tėvo palaiminimai pranoko mano protėvių palaiminimus iki amžinųjų kalvų tolimiausių ribų; jie bus ant Juozapo galvos ir ant galvos vainiko to, kuris buvo atskirtas nuo savo brolių.

49:27  Benjaminas – plėšrus vilkas; rytą jis draskys grobį, o vakare padalins jį“.

49:28  Tai yra dvylika Izraelio giminių, ir tai jiems kalbėjo tėvas, ir palaimino juos. Kiekvieną palaimino atskiru palaiminimu.

49:29  Po to jis jiems tarė: „Aš susijungsiu su savo tauta. Palaidokite mane prie mano tėvų oloje, kuri yra hetito Efrono lauke,

49:30  Machpelos lauko oloje, ties Mamre, Kanaano šalyje. Tą lauką Abraomas nupirko iš hetito Efrono nuosavoms kapinėms.

49:31  Ten palaidotas Abraomas ir jo žmona Sara, Izaokas ir jo žmona Rebeka, ten aš palaidojau ir Lėją.

49:32  Tai laukas ir ola, kurie buvo nupirkti iš Heto vaikų“.

49:33  Jokūbas, baigęs duoti nurodymus savo sūnums, įkėlė kojas į lovą, atidavė dvasią ir susijungė su savo tauta.