LtKBB - Genesis - 37

37:1  Jokūbas apsigyveno Kanaano šalyje, kur jo tėvas buvo ateivis.

37:2  Tokia yra Jokūbo istorija. Juozapas, būdamas septyniolikos metų, ganė su savo broliais avis; vaikinas gyveno su savo tėvo žmonų Bilhos ir Zilpos sūnumis. Juozapas pranešdavo tėvui, kai jie ką pikta kalbėdavo.

37:3  Izraelis mylėjo Juozapą labiau už kitus savo sūnus, nes jis gimė jam sulaukus žilos senatvės. Tėvas jam padarė margą apdarą.

37:4  Jo broliai, pastebėję, kad jų tėvas Juozapą myli labiau už visus brolius, neapkentė jo ir nesugyveno su juo.

37:5  Kartą Juozapas sapnavo sapną ir jį papasakojo savo broliams. Tada jie ėmė dar labiau jo nekęsti.

37:6  Jis jiems tarė: „Pasiklausykite mano sapno:

37:7  štai mes rišome pėdus laukuose; mano pėdas atsistojo ir stovėjo tiesus, o jūsų pėdai sustojo aplinkui ir nusilenkė prieš mano pėdą“.

37:8  Broliai jam atsakė: „Bene būsi mūsų karalius? O gal mus valdysi?“ Ir jie dar labiau jo neapkentė dėl jo sapnų ir jo kalbų.

37:9  Jis sapnavo dar kitą sapną ir papasakojo savo broliams: „Sapnavau dar vieną sapną, kad saulė, mėnulis ir vienuolika žvaigždžių lenkėsi prieš mane“.

37:10  Kai jis papasakojo tą sapną savo tėvui ir savo broliams, tėvas jį subarė: „Koks čia sapnas! Nejaugi aš, tavo motina ir broliai ateisime ir nusilenksime iki žemės prieš tave?“

37:11  Jo broliai pavydėjo jam, bet tėvas įsidėmėjo tuos žodžius.

37:12  Kartą jo broliai ganė tėvo avis prie Sichemo.

37:13  Tėvas tarė Juozapui: „Ar tavo broliai negano prie Sichemo? Eikš, aš tave pasiųsiu pas juos!“ Jis atsiliepė: „Aš čia!“

37:14  „Eik, pažiūrėk, kaip tavo broliams ten sekasi, ir parėjęs pranešk man“. Taigi tėvas išsiuntė Juozapą iš Hebrono slėnio į Sichemą.

37:15  Vienas vyras sutiko Juozapą beklaidžiojantį lauke ir paklausė: „Ko ieškai?“

37:16  Jis atsakė: „Ieškau savo brolių. Pasakyk man, kur jie gano?“

37:17  Tas vyras atsakė: „Jie išėjo iš čia. Nugirdau juos kalbant: ‘Eikime į Dotaną’“. Juozapas ėjo paskui savo brolius ir rado juos Dotane.

37:18  Jie, iš tolo pamatę jį ateinant, slapta susimokė jį nužudyti.

37:19  Jie sakė vienas kitam: „Štai ateina sapnuotojas!

37:20  Dabar užmuškime jį, įmeskime į duobę ir sakykime: ‘Plėšrus žvėris jį suėdė’; tada pamatysime, kas bus iš jo sapnų!“

37:21  Bet Rubenas, tai išgirdęs, išgelbėjo jį iš jų rankų, sakydamas: „Nežudykime jo.

37:22  Nepraliekite kraujo! Įmeskite jį į šitą dykumoje esančią duobę, bet nesutepkite savo rankų!“ Jis taip kalbėjo, norėdamas jį išgelbėti iš jų rankų ir sugrąžinti tėvui.

37:23  Juozapui atėjus pas brolius, jie nutraukė nuo jo margąjį apdarą, kuriuo jis vilkėjo,

37:24  ir, sugriebę jį, įmetė į duobę, kurioje nebuvo vandens.

37:25  Tada jie susėdo valgyti. Staiga jie pamatė izmaelitų karavaną, ateinantį iš Gileado, ir jų kupranugarius, nešančius kvepalų, balzamo ir miros. Jie traukė į Egiptą.

37:26  Judas tarė savo broliams: „Ką laimėsime, užmušę savo brolį ir nuslėpę jo kraują?

37:27  Parduokime jį izmaelitams ir nesutepkime savo rankų. Juk jis mūsų brolis, mūsų kūnas!“ Broliai paklausė jo.

37:28  Einant pro šalį Midjano pirkliams, jie, ištraukę Juozapą iš duobės, pardavė izmaelitams už dvidešimt sidabrinių; tie nusivedė Juozapą į Egiptą.

37:29  Rubenas, sugrįžęs prie duobės ir pamatęs, kad Juozapo nebėra, perplėšė savo drabužius.

37:30  Sugrįžęs pas brolius, tarė: „Vaiko nebėra! Kur aš eisiu!“

37:31  Jie paėmė Juozapo apdarą ir, papjovę ožį, tą apdarą pamirkė jo kraujyje

37:32  ir pasiuntė jį tėvui, sakydami: „Štai ką radome. Pažiūrėk, ar tai ne tavo sūnaus apdaras?“

37:33  Pažinęs jį, tėvas tarė: „Tai mano sūnaus apdaras! Plėšrus žvėris jį suėdė! Juozapas tikrai sudraskytas!“

37:34  Jokūbas persiplėšė drabužius, užsivilko ašutinę ir daugelį dienų gedėjo savo sūnaus.

37:35  Visi jo sūnūs ir dukterys guodė jį, tačiau jis nesidavė guodžiamas ir tarė: „Aš gedėdamas nueisiu į mirusiųjų buveinę pas savo sūnų“. Taip jį apraudojo jo tėvas.

37:36  Tuo metu midjaniečiai Egipte pardavė jį Potifarui, faraono rūmų valdininkui, sargybos viršininkui.