LtKBB - Genesis - 32

32:1  Jokūbui keliaujant toliau, jį pasitiko Dievo angelai.

32:2  Jis, išvydęs juos, tarė: „Tai Dievo stovykla!“ Ir pavadino tą vietą Mahanaimu.

32:3  Jokūbas siuntė pirma savęs pasiuntinius pas savo brolį Ezavą į Seyro žemę, Edomo kraštan.

32:4  Jis įsakė jiems: „Taip kalbėsite mano valdovui Ezavui: ‘Taip sako tavo tarnas Jokūbas: ‘Viešėjau pas Labaną ir ten užtrukau iki šios dienos.

32:5  Turiu jaučių, asilų, avių, tarnų bei tarnaičių ir siunčiu pranešti savo valdovui, kad surasčiau malonę jo akyse’“.

32:6  Pasiuntiniai, sugrįžę pas Jokūbą, pranešė: „Buvome nuėję pas tavo brolį Ezavą, jis ateina tavęs pasitikti su keturiais šimtais vyrų!“

32:7  Jokūbas labai išsigando ir susirūpino. Jis padalino žmones, avis, galvijus bei kupranugarius į du būrius

32:8  ir tarė: „Jei Ezavas užpuls vieną būrį ir jį sumuš, tai bent likęs išsigelbės“.

32:9  Jokūbas meldėsi: „Mano tėvo Abraomo ir mano tėvo Izaoko Dieve, Viešpatie, kuris man sakei: ‘Grįžk į savo šalį pas savo gimines, ir Aš tau gera darysiu’.

32:10  Aš nevertas net mažiausios Tavo malonės ir ištikimybės, kurią parodei savo tarnui. Aš tik su lazda perėjau Jordaną, o dabar turiu du būrius.

32:11  Išgelbėk mane iš mano brolio Ezavo rankos, nes aš jo bijau, kad atėjęs nenužudytų manęs ir motinų su vaikais.

32:12  Tu juk sakei: ‘Aš tikrai darysiu tau gera ir padauginsiu tavo palikuonis, kad jie bus kaip jūros smiltys ir jų neįmanoma bus suskaičiuoti dėl gausybės’“.

32:13  Jokūbas tą naktį nakvojo toje vietoje. Rytą jis parinko dovanų savo broliui Ezavui iš to, ką turėjo:

32:14  du šimtus ožkų ir dvidešimt ožių, du šimtus avių ir dvidešimt avinų,

32:15  trisdešimt kupranugarių su kumeliukais, keturiasdešimt karvių ir dešimt jaučių, dvidešimt asilių ir dešimt asilų.

32:16  Jis juos atidavė tarnams ir išsiuntė po būrį atskirai, sakydamas: „Eikite pirma manęs, palikdami tarpus tarp bandų!“

32:17  Jis įsakė pirmajam: „Kai tave sutiks mano brolis Ezavas, klausdamas: ‘Kam tu priklausai? Kur eini? Kam priklauso šita banda?’,

32:18  tai atsakyk: ‘Tavo tarnui Jokūbui. Tai dovana, siunčiama mano valdovui Ezavui; štai ir jis pats ateina paskui mus’“.

32:19  Jis taip įsakė antrajam, trečiajam ir visiems, kurie ginė bandas: „Kalbėkite šitais žodžiais Ezavui, kai jį sutiksite,

32:20  ir pridurkite: ‘Tavo tarnas Jokūbas taip pat ateina paskui mus’“. Jokūbas galvojo: „Aš jį permaldausiu dovanomis, kurias siunčiu pirma savęs, paskui sutiksiu jį patį. Gal jis mane draugiškai sutiks?“

32:21  Pasiųstos dovanos išėjo pirma jo, o jis pats tą naktį nakvojo stovykloje.

32:22  Tą pačią naktį atsikėlęs jis paėmė abi žmonas, abi tarnaites ir vienuolika sūnų ir perbrido Jaboko brastą.

32:23  Jis perkėlė per upelį juos ir visa, ką turėjo.

32:24  Jokūbas pasiliko vienas. Ten jis grūmėsi su vienu vyru iki aušros.

32:25  Matydamas, kad neįstengia jo įveikti, tas vyras smogė Jokūbui į šlaunį ir išnarino Jokūbo šlaunies sąnarį.

32:26  Tada tas vyras tarė: „Paleisk mane, nes jau aušta!“ Jokūbas atsakė: „Nepaleisiu tavęs, jei manęs nepalaiminsi!“

32:27  Tas klausė: „Kuo tu vardu?“ Jis atsakė: „Jokūbas“.

32:28  Tada jis tarė: „Tu nebebūsi vadinamas Jokūbu, bet Izraeliu, nes tu kovojai su Dievu ir su žmonėmis ir nugalėjai“.

32:29  Jokūbas klausė: „Pasakyk man savo vardą“. Bet tas atsakė: „Kam gi klausi mano vardo?“ Ir jis ten jį palaimino.

32:30  Jokūbas pavadino tą vietą Penieliu: „Aš regėjau Dievą veidas į veidą ir išlikau gyvas“.

32:31  Kai jis perėjo Penielį, patekėjo saulė, ir jis šlubavo viena koja.

32:32  Todėl iki šios dienos Izraelio vaikai nevalgo šlaunies raumenų, nes Jokūbo šlaunis buvo sužeista.