LtKBB - Genesis - 50

50:1  Juozapas puolė prie savo mirusio tėvo, verkė ir jį bučiavo.

50:2  Jis paliepė savo tarnams gydytojams išbalzamuoti tėvą. Ir gydytojai išbalzamavo Izraelį.

50:3  Praėjo keturiasdešimt dienų, nes tiek laiko užtrunka balzamavimas. Egiptiečiai jį apraudojo septyniasdešimt dienų.

50:4  Pasibaigus apraudojimo laikui, Juozapas kalbėjo faraono namiškiams: „Jeigu radau jūsų akyse malonę, pasakykite faraonui,

50:5  kad mano tėvas mane prisaikdino palaidoti jį jo kape, kurį jis išsikasė Kanaano žemėje. Teišleidžia mane eiti ir palaidoti savo tėvą, o po to sugrįšiu“.

50:6  Faraonas atsakė: „Eik ir palaidok savo tėvą, kaip esi prisaikdintas“.

50:7  Juozapas išėjo laidoti savo tėvo; su juo keliavo visi faraono tarnai, jo namų prievaizdai, visi Egipto šalies vyresnieji,

50:8  visi Juozapo namiškiai, jo broliai ir visi jo tėvo namiškiai. Tik jų vaikai, avys ir galvijai liko Gošeno krašte.

50:9  Be to, su juo traukė vežimai ir raiteliai; taip susidarė labai didelis būrys.

50:10  Atėję prie Goren Haatado klojimo anapus Jordano, jie garsiai ir graudžiai raudojo; jie raudojo dėl tėvo septynias dienas.

50:11  Tos šalies gyventojai kanaaniečiai, matydami tokias raudas prie Goren Haatado klojimo, sakė: „Tai yra didelis gedulas egiptiečiams“. Todėl tą vietą jie praminė Abelmizraimu, kuris yra anapus Jordano.

50:12  Jo sūnūs padarė taip, kaip tėvas jiems buvo įsakęs.

50:13  Jie jį nugabeno į Kanaano šalį ir palaidojo Machpelos lauko oloje.Tą lauką, esantį ties Mamre, Abraomas nupirko iš hetito Efrono kapinėms.

50:14  Palaidojęs tėvą, Juozapas sugrįžo į Egiptą su broliais ir visais, kurie buvo nukeliavę su juo tėvo laidoti.

50:15  Jokūbui mirus, Juozapo broliai bijojo ir kalbėjosi: „Galbūt Juozapas pradės neapkęsti mūsų ir atkeršys mums už visas piktadarystes, kurias jam padarėme“.

50:16  Jie nusiuntė jam tokią žinią: „Tavo tėvas prieš mirdamas liepė mums,

50:17  kad sakytume tau: ‘Atleisk savo broliams jų nusikaltimą ir nuodėmę, nes jie piktai su tavimi pasielgė!’ Taigi dabar prašome: atleisk tavo tėvo Dievo tarnų nusikaltimą“. Juozapas verkė girdėdamas šiuos žodžius.

50:18  Po to jie nuėjo pas jį ir, parpuolę prieš jį, sakė: „Mes esame tavo vergai!“

50:19  Juozapas jiems atsakė: „Nebijokite! Argi aš užimu Dievo vietą?

50:20  Nors jūs man norėjote blogo, Dievas tai pavertė į gera, norėdamas įvykdyti, ką šiandien matome – išgelbėti daugybę žmonių.

50:21  Todėl dabar nebijokite! Aš maitinsiu jus ir jūsų vaikus“. Taip jis guodė ir ramino juos.

50:22  Juozapas ir jo tėvo namiškiai liko gyventi Egipte. Juozapas gyveno šimtą dešimt metų.

50:23  Jis matė Efraimo vaikus iki trečios kartos. Taip pat ir Manaso sūnaus Machyro sūnūs buvo padėti Juozapui ant kelių.

50:24  Juozapas sakė savo broliams: „Aš mirštu. Dievas tikrai aplankys jus ir išves iš šitos žemės į kraštą, kurį Jis prisiekdamas pažadėjo Abraomui, Izaokui ir Jokūbui“.

50:25  Po to Juozapas prisaikdino Izraelio vaikus: „Tikrai Dievas aplankys jus ir jūs išnešite iš čia mano kaulus“.

50:26  Juozapas mirė, sulaukęs šimto dešimties metų. Jie išbalzamavo jį ir paguldė į karstą Egipte.