LtKBB - Genesis - 26

26:1  Šalyje vėl kilo badas kaip anksčiau Abraomo laikais. Izaokas nuėjo pas filistinų karalių Abimelechą į Gerarą.

26:2  Jam pasirodė Viešpats ir tarė: „Neik į Egiptą. Gyvenk žemėje, kurią tau nurodysiu.

26:3  Būk kaip ateivis šitoje šalyje. Aš būsiu su tavimi ir laiminsiu tave, nes tau ir tavo palikuonims duosiu visas šias žemes ir ištesėsiu priesaiką, kurią daviau tavo tėvui Abraomui.

26:4  Aš padauginsiu tavo palikuonis, kad jų bus tiek, kiek danguje žvaigždžių, ir duosiu jiems visas šias žemes. Tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės giminės,

26:5  nes Abraomas paklausė mano balso ir laikėsi mano įstatymų, įsakymų, nuostatų ir nurodymų“.

26:6  Izaokas pasiliko Gerare.

26:7  Tos vietos vyrams, teiraujantis apie jo žmoną, jis sakė: „Ji mano sesuo“, nes jis bijojo sakyti: „Ji mano žmona“, kad tos vietos vyrai neužmuštų jo dėl Rebekos, nes ji buvo graži.

26:8  Pagyvenus ten ilgesnį laiką, pasitaikė, kad filistinų karalius Abimelechas, žiūrėdamas pro langą, pamatė Izaoką, glamonėjantį savo žmoną Rebeką.

26:9  Abimelechas pasišaukė Izaoką ir tarė: „Man aišku, kad ji tavo žmona! Kodėl sakei: ‘Ji mano sesuo’?“ Izaokas jam atsakė: „Bijojau, kad nereikėtų dėl jos mirti“.

26:10  Tada Abimelechas tarė: „Kodėl mums taip padarei? Juk kas nors galėjo sugulti su tavo žmona, ir tu būtum apkaltinęs mus!“

26:11  Abimelechas įspėjo visą tautą: „Kas palies šitą vyrą ar jo žmoną, bus baudžiamas mirtimi“.

26:12  Izaokas įdirbo žemę ir gavo tais metais šimteriopą derlių, nes Viešpats jį laimino.

26:13  Ir jis tapo didis žmogus, ir toliau augo, ir plėtėsi, kol tapo labai didis.

26:14  Jis turėjo daug gyvulių ir avių, ir didelį skaičių tarnų, todėl jam pavydėjo filistinai.

26:15  Visus šulinius, kuriuos jo tėvo tarnai buvo iškasę Abraomo dienomis, filistinai užvertė žemėmis.

26:16  Abimelechas tarė Izaokui: „Pasitrauk nuo mūsų, nes tu pasidarei daug galingesnis už mus!“

26:17  Izaokas pasitraukė iš ten, pasistatė palapinę Geraros slėnyje ir ten gyveno.

26:18  Tada Izaokas vėl atkasė šulinius, kuriuos Abraomas, jo tėvas, buvo iškasęs ir filistinai, Abraomui mirus, buvo užvertę. Jis juos pavadino tais pačiais vardais, kuriais jo tėvas juos buvo pavadinęs.

26:19  Izaoko tarnai kasė šulinį slėnyje ir rado vandens versmę.

26:20  Geraro piemenys ginčijosi su Izaoko piemenimis: „Mums priklauso vanduo!“ Jis pavadino tą šulinį Eseku, nes jie ginčijosi su juo.

26:21  Po to jis iškasė kitą šulinį, bet jie ir dėl to susiginčijo. Jis jį pavadino Sitna.

26:22  Iš ten jis kėlėsi toliau ir vėl iškasė šulinį. Dėl šito jie nebesiginčijo. Jis jį pavadino Rehobotu ir tarė: „Dabar mums Viešpats suteikė daug vietos, galėsime plėstis šalyje“.

26:23  Iš ten jis persikėlė į Beer Šebą.

26:24  Tą naktį pasirodė jam Viešpats ir tarė: „Aš esu tavo tėvo Abraomo Dievas. Nebijok! Aš esu su tavimi ir dėl mano tarno Abraomo laiminsiu tave bei padauginsiu tavo palikuonis“.

26:25  Izaokas čia pastatė aukurą ir šaukėsi Viešpaties vardo, ir čia jis ištiesė savo palapinę. Jo tarnai toje vietoje iškasė šulinį.

26:26  Abimelechas iš Geraro atvyko pas jį su savo draugu Achuzatu ir kariuomenės vadu Picholu.

26:27  Izaokas paklausė: „Ko atėjote? Juk jūs nekenčiate manęs ir mane išvarėte!“

26:28  Jie atsakė: „Mes aiškiai matome, kad Viešpats yra su tavimi, todėl sakome: ‘Tarkimės, sudarykime sandorą!’

26:29  Nesielk su mumis piktai, juk ir mes tavęs neskriaudėme, gerai elgėmės su tavimi ir išleidome ramybėje. Tu esi Viešpaties palaimintasis!“

26:30  Izaokas iškėlė jiems pokylį, jie valgė ir gėrė.

26:31  Atsikėlę anksti rytą, jie sudarė sandorą. Po to Izaokas juos išleido, ir jie iškeliavo ramybėje.

26:32  Tą pačią dieną Izaoko tarnai atėję pranešė jam apie naujai iškastą šulinį, sakydami: „Mes radome vandens“.

26:33  Ir jis pavadino jį Šiba, todėl tas miestas ligi šios dienos tebevadinamas Beer Šeba.

26:34  Ezavas, turėdamas keturiasdešimt metų, vedė hetito Beerio dukterį Juditą ir hetito Elono dukterį Basmatą.

26:35  Jos apkartino Izaoko ir Rebekos gyvenimą.