LtKBB - Genesis - 47

47:1  Juozapas atėjo ir pranešė faraonui: „Mano tėvas ir broliai su avimis, galvijais ir visu, ką jie turėjo, atėjo iš Kanaano krašto, ir dabar jie yra Gošeno krašte“.

47:2  Jis pasiėmė su savimi penkis savo brolius ir pristatė faraonui.

47:3  Faraonas paklausė jų: „Koks jūsų užsiėmimas?“ Jie atsakė: „Tavo tarnai yra gyvulių augintojai, tokie buvo ir mūsų tėvai.

47:4  Mes atvykome kurį laiką pagyventi šioje šalyje, nes tavo tarnai neturi ganyklos savo avims – badas siaučia Kanaano krašte. Prašome, leisk savo tarnams apsigyventi Gošeno krašte“.

47:5  Faraonas sakė Juozapui: „Tavo tėvas ir broliai atėjo pas tave.

47:6  Egipto šalis yra tavo žinioje. Geriausioje šalies dalyje apgyvendink juos! Jie tegyvena Gošeno krašte! Ir jei žinai iš jų sumanių vyrų, paskirk juos mano bandų prižiūrėtojais“.

47:7  Po to Juozapas nuvedė savo tėvą Jokūbą pas faraoną. Ir Jokūbas palaimino faraoną.

47:8  Faraonas paklausė Jokūbą: „Kiek tau metų?“

47:9  Jokūbas atsakė faraonui: „Šios žemės kelionėje esu šimtą trisdešimt metų. Negausios ir sunkios buvo mano gyvenimo dienos, nepasiekiau savo tėvų amžiaus“.

47:10  Jokūbas palaimino faraoną ir išėjo.

47:11  Juozapas apgyvendino savo tėvą bei brolius ir davė jiems geriausios žemės Egipte, Ramzio krašte, kaip faraonas įsakė.

47:12  Juozapas aprūpino maistu savo tėvą, brolius ir visus namiškius, kiek kuriai šeimai reikėjo.

47:13  Visoje šalyje trūko maisto, nes badas buvo baisus; Egipto ir Kanaano šalys buvo išsekintos bado.

47:14  Juozapas surinko iš Egipto šalies ir Kanaano šalies visus pinigus, parduodamas javus, ir juos atgabeno į faraono iždą.

47:15  Kai Egipto žemėje ir Kanaano žemėje pasibaigė pinigai, egiptiečiai atėjo pas Juozapą ir tarė: „Duok mums duonos! Kodėl mes turime mirti tavo akivaizdoje dėl pinigų stokos?“

47:16  Juozapas atsakė: „Jei nebeturite pinigų, atveskite gyvulius, ir aš jums duosiu duonos už juos“.

47:17  Jie atvedė savo gyvulius, o Juozapas davė jiems duonos už arklius, avis, galvijus bei asilus. Taip jis metus maitino juos už jų gyvulius.

47:18  Metams praėjus, jie vėl atėjo pas jį ir sakė: „Neslėpsime nuo mūsų valdovo, kad nebeturime nei pinigų, nei gyvulių. Mums liko tik mūsų kūnai ir žemė.

47:19  Kodėl turime mirti tavo akivaizdoje? Pirk mus ir mūsų žemę už duoną, kad su savo žeme priklausytume faraonui. Duok mums sėklos, kad išliktume gyvi, o žemė nepavirstų dykyne“.

47:20  Taip Juozapas nupirko faraonui visą Egipto žemę, nes visi egiptiečiai pardavė savo laukus, kadangi juos labai kankino badas. Tuo būdu kraštas atiteko faraonui.

47:21  Ir jis perkėlė žmones į miestus nuo vieno Egipto pakraščio iki kito.

47:22  Tik kunigų žemės jis nenupirko, nes kunigai gaudavo išlaikymą iš faraono, todėl jie ir nepardavė savo žemės.

47:23  Juozapas sakė žmonėms: „Šiandien aš nupirkau jus ir jūsų žemę faraonui. Štai jums sėkla, apsėkite laukus.

47:24  Penktąją derliaus dalį atiduokite faraonui, o keturias dalis pasilaikykite laukui apsėti ir maistui jūsų šeimoms ir vaikams“.

47:25  Jie atsakė: „Tu išgelbėjai mums gyvybes. Teatrasime mes malonę savo valdovo akyse ir mes būsime faraono tarnais“.

47:26  Ir Juozapas įvedė įstatymą visame Egipto krašte, kuris galioja iki šios dienos, kad faraonui atiduodama viso derliaus penktoji dalis. Išimtį sudaro tik kunigų žemė, kuri nepriklauso faraonui.

47:27  Izraelis liko gyventi Egipto šalyje, Gošeno krašte; jie turėjo ten nuosavybę, išsiplėtė ir labai padaugėjo.

47:28  Jokūbas gyveno Egipto šalyje septyniolika metų. Jo amžius buvo šimtas keturiasdešimt septyneri metai.

47:29  Izraelis, nujausdamas artėjančią mirtį, pasišaukė savo sūnų Juozapą ir jam tarė: „Jei radau malonę tavo akyse, padėk savo ranką po mano šlaunimi ir elkis su manimi maloningai ir teisingai; pažadėk nepalaidoti manęs Egipte.

47:30  Aš norėčiau atsigulti šalia savo tėvų. Tad išgabenk mane iš Egipto ir palaidok jų kapinėse“. Juozapas atsakė: „Padarysiu, kaip prašai“.

47:31  Tėvas tarė: „Prisiek man!“ Ir jis prisiekė. Tada Izraelis nusilenkė ant lovos galo.