LtKBB - Genesis - 29

29:1  Jokūbas keliaudamas atėjo į rytų šalį.

29:2  Jis pamatė šulinį ir prie jo sugulusias tris avių bandas; iš to šulinio girdydavo bandas. Ant šulinio angos buvo užristas didelis akmuo.

29:3  Suvarius visas bandas, atrisdavo tą akmenį nuo šulinio angos ir pagirdydavo avis, po to vėl užrisdavo tą akmenį.

29:4  Jokūbas klausė: „Broliai, iš kur jūs esate?“ Tie atsakė: „Iš Harano“.

29:5  Jis vėl klausė: „Ar pažįstate Labaną, Nahoro sūnų?“ Jie atsakė: „Pažįstame“.

29:6  Jis klausė: „Kaip jam sekasi?“ Tie atsakė: „Gerai. Štai jo duktė Rachelė ateina su avimis!“

29:7  Jokūbas tarė: „Dar anksti, ne laikas suvaryti gyvulius. Pagirdykite avis ir ganykite!“

29:8  Bet jie atsakė: „Negalime, kol suvarys visas bandas ir nuris tą akmenį nuo šulinio angos. Tik tada pagirdysime avis“.

29:9  Jam bekalbant su jais, Rachelė atėjo su savo tėvo avimis, kurias ji ganė.

29:10  Jokūbas, pamatęs Rachelę, savo dėdės Labano dukterį, ir savo dėdės Labano avis, priėjęs nurito akmenį nuo šulinio angos ir pagirdė savo motinos brolio Labano avis.

29:11  Po to Jokūbas pabučiavo Rachelę ir balsu pravirko.

29:12  Jokūbas pasisakė jai esąs jos tėvo brolis, Rebekos sūnus. Ta nubėgusi pranešė tėvui.

29:13  Labanas, išgirdęs žinią apie savo sesers sūnų Jokūbą, atbėgo jo pasitikti; jį apkabinęs ir pabučiavęs, nusivedė į savo namus, o tas viską išsipasakojo Labanui.

29:14  Labanas jam tarė: „Tikrai tu esi mano kūnas ir mano kaulas!“ Jis gyveno pas jį visą mėnesį.

29:15  Ir Labanas tarė Jokūbui: „Ar dėl to, kad esi mano brolis, turėtum man veltui tarnauti? Pasakyk, kuo tau atlyginti?“

29:16  Labanas turėjo dvi dukteris: vyresnioji vardu Lėja, o jaunesnioji – Rachelė.

29:17  Lėjos akys buvo silpnos, o Rachelė buvo gražaus veido ir dailios išvaizdos.

29:18  Jokūbas pamilo Rachelę ir pasakė: „Aš tau tarnausiu septynerius metus už jaunesniąją dukterį Rachelę“.

29:19  Labanas atsakė: „Mieliau aš ją duosiu tau negu kitam. Lik pas mane!“

29:20  Jokūbas tarnavo už Rachelę septynerius metus. Kadangi jis mylėjo ją, jam tas laikas atrodė kaip kelios dienos.

29:21  Po to Jokūbas tarė Labanui: „Duok man mano žmoną, nes atėjo laikas, kad pas ją įeičiau!“

29:22  Labanas sukvietė visus tos vietovės žmones ir iškėlė puotą.

29:23  Vakare jis įvedė savo dukterį Lėją pas jį, ir jis įėjo pas ją.

29:24  Labanas davė Lėjai savo tarnaitę Zilpą.

29:25  Rytui išaušus, pasirodė, kad tai buvo Lėja. Tada jis tarė Labanui: „Ką man padarei! Ar ne už Rachelę tarnavau? Kam tad mane apgavai?“

29:26  Labanas atsakė: „Mūsų krašte taip nedaro, kad išleistų jaunesniąją anksčiau už vyresniąją.

29:27  Pabaik šią savaitę, po to duosiu tau Rachelę, už kurią tarnausi dar kitus septynerius metus!“

29:28  Jokūbas sutiko ir pabaigė tą savaitę. Tada Labanas davė jam savo dukterį Rachelę už žmoną.

29:29  Labanas davė savo dukteriai Rachelei tarnaitę Bilhą.

29:30  Jis įėjo ir pas Rachelę ir mylėjo ją labiau už Lėją; ir tarnavo dar kitus septynerius metus.

29:31  Viešpats matydamas, kad Jokūbas Lėjos nemylėjo, padarė ją vaisingą, o Rachelę – nevaisingą.

29:32  Lėja pastojo ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Rubenu, nes ji sakė: „Viešpats atsižvelgė į mano sielvartą; dabar mane mylės mano vyras“.

29:33  Ji pagimdė kitą sūnų ir tarė: „Kadangi Viešpats išgirdo, kad manęs nemyli, Jis davė man dar ir šitą“. Ji pavadino jį Simeonu.

29:34  Po to ji vėl pagimdė sūnų ir tarė: „Dabar mano vyras prisiriš prie manęs, nes aš jam pagimdžiau tris sūnus“. Todėl ji pavadino jį Leviu.

29:35  Ji vėl pastojo ir pagimdė sūnų, ir tarė: „Dabar šlovinsiu Viešpatį“. Todėl ji pavadino jį Judu. Po to ji liovėsi gimdžiusi.