LtKBB - Genesis - 30

30:1  Rachelė matydama, kad ji nevaisinga, pavydėjo savo seseriai Lėjai ir tarė Jokūbui: „Duok man vaikų, kitaip aš mirsiu!“

30:2  Jokūbas, supykęs ant Rachelės, tarė: „Ar aš Dievas, kuris tau vaikų neduoda?“

30:3  Tada ji tarė: „Štai mano tarnaitė Bilha. Įeik pas ją, kad ji pagimdytų ant mano kelių ir aš galėčiau turėti vaikų iš jos“.

30:4  Ji davė jam už žmoną savo tarnaitę Bilhą, ir Jokūbas įėjo pas ją.

30:5  Bilha pastojo ir pagimdė Jokūbui sūnų.

30:6  Tada Rachelė tarė: „Dievas teisingai nusprendė dėl manęs, išklausydamas mano balsą ir davė man sūnų“. Todėl ji pavadino jį Danu.

30:7  Rachelės tarnaitė Bilha pastojo ir pagimdė Jokūbui antrą sūnų.

30:8  Tada Rachelė tarė: „Didžiose grumtynėse grūmiausi su savo seserimi ir nugalėjau“. Ir ji pavadino jį Neftaliu.

30:9  Lėja matydama, kad nebegali daugiau gimdyti, davė Jokūbui savo tarnaitę Zilpą už žmoną.

30:10  Zilpa, Lijos tarnaitė, pagimdė Jokūbui sūnų.

30:11  Tada Lėja tarė: „Laimingai!“ Ir ji pavadino jį Gadu.

30:12  Vėliau Zilpa pagimdė Jokūbui antrą sūnų.

30:13  Tada Lėja tarė: „Aš laimingoji! Nes moterys vadins mane palaiminta“. Ir ji pavadino jį Ašeru.

30:14  Kviečių pjūties metu Rubenas išėjęs rado mandragorų ir juos parnešė savo motinai Lėjai. Tada Rachelė tarė Lėjai: „Duok man savo sūnaus mandragorų“.

30:15  Bet ji atsakė: „Ar negana tau, kad turi mano vyrą, ar nori atimti ir mano sūnaus mandragorus?“ Rachelė tarė: „Tegul jis šią naktį praleidžia su tavimi už tavo sūnaus mandragorus!“

30:16  Jokūbui pareinant vakare iš lauko, Lėja išėjo jo pasitikti ir tarė: „Tu eisi pas mane, nes aš tave pasamdžiau už mano sūnaus mandragorus“. Taip jis praleido su ja tą naktį.

30:17  Dievas išklausė Lėją; ji pagimdė Jokūbui penktąjį sūnų.

30:18  Tada Lėja tarė: „Dievas man atlygino, nes aš daviau savo tarnaitę savo vyrui“. Ji pavadino jį Isacharu.

30:19  Lėja vėl pastojo ir pagimdė Jokūbui šeštąjį sūnų.

30:20  Tada Lėja tarė: „Dievas apdovanojo mane gera dovana; dabar mano vyras gyvens su manimi, nes aš jam pagimdžiau šešis sūnus“. Ir ji praminė jį Zabulonu.

30:21  Po to ji pagimdė dukterį ir ją pavadino Dina.

30:22  Dievas atsiminė Rachelę, išklausė ją ir padarė vaisingą.

30:23  Ji pagimdė sūnų ir tarė: „Dievas pašalino mano gėdą“.

30:24  Ji pavadino jį Juozapu, sakydama: „Viešpats duos man dar kitą sūnų!“

30:25  Rachelei pagimdžius Juozapą, Jokūbas tarė Labanui: „Paleisk mane, grįšiu į tėvynę, į savo šalį!

30:26  Duok man mano žmonas ir mano vaikus, už kuriuos tau tarnavau, ir leisk man eiti. Tu juk žinai, kaip aš tau tarnavau!“

30:27  Labanas jam tarė: „O kad aš rasčiau malonę tavo akyse! Aš patyriau, kad Viešpats laimino mane dėl tavęs.

30:28  Nustatyk tu pats sau užmokestį, ir aš tau jį duosiu!“

30:29  Jokūbas atsakė: „Tu pats žinai, kaip tau tarnavau ir kokia tapo tavo banda mano priežiūroje.

30:30  Tu mažai turėjai prieš man atvykstant, bet dabar tai smarkiai padaugėjo, nes Viešpats tave laimino, kai aš atėjau. O dabar ar ne laikas man pasirūpinti savo namais?“

30:31  Labanas tarė: „Ką turiu tau duoti?“ Jokūbas atsakė: „Nieko man neduok! Jei sutiksi su mano reikalavimu, aš vėl ganysiu ir saugosiu tavo kaimenę:

30:32  šiandien pereisiu visas avių bandas, išskirdamas iš jų kiekvieną dėmėtą bei lopiniuotą avį ir kiekvieną juodą avį, ir visas lopiniuotas bei dėmėtas ožkas. Tai bus mano atlyginimas.

30:33  Mano sąžiningumas kalbės už mane, kai ateis laikas man atsiimti užmokestį tavo akivaizdoje. Visa, kas nebus dėmėta bei lopiniuota tarp ožkų ir avių, tebūna kaip mano pavogta!“

30:34  Labanas atsakė: „Sutinku. Tebūna kaip sakai!“

30:35  Ir jis atskyrė tą dieną ožkas ir avis, ožius ir avinus – lopiniuotus ir dėmėtus; visus vienos spalvos gyvulius atidavė savo sūnums.

30:36  Labanas nustatė, kad tarp jo ir Jokūbo būtų trijų dienų atstumas. Jokūbas ganė likusią Labano kaimenę.

30:37  Jokūbas, paėmęs žalias drebulių, migdolų ir platanų lazdeles, išlupinėjo jose dryžius, kad tose vietose, kur buvo žievė, būtų balta.

30:38  Jis tas išpjaustytas lazdeles sudėjo į lovius, į kuriuos pilamas vanduo, prie kurių bandos ateidavo gerti, ir atėję gerti imdavo poruotis.

30:39  Ir avys poruodavosi, žiūrėdamos į lazdeles; ir jos vesdavo dryžuotus, dėmėtus ir lopiniuotus ėriukus.

30:40  Jokūbas perskyrė savo bandą. Jis sudėjo lazdeles taip, kad jo avys ir Labano avys matytų jas. Jis laikė savo bandas atskirai ir nesuleisdavo jų su Labano bandomis.

30:41  Kai poravosi stipresnieji gyvuliai, Jokūbas įdėdavo lazdeles į lovius taip, kad gyvuliai matytų jas ir poruotųsi.

30:42  Silpnesniems gyvuliams poruojantis, jis neįdėdavo tų lazdelių. Taigi silpnesnieji teko Labanui, o stipresnieji Jokūbui.

30:43  Taip šis žmogus nepaprastai pralobo. Jis turėjo daug tarnų ir tarnaičių, galvijų, avių, kupranugarių ir asilų.