LtKBB - Genesis - 24

24:1  Abraomas paseno ir sulaukė žilos senatvės. Viešpats viskuo jį laimino.

24:2  Abraomas tarė savo namų vyriausiajam tarnui, kuris prižiūrėjo visa, kas jam priklausė: „Dėk savo ranką po mano šlaunimi,

24:3  kad prisaikdinčiau tave Viešpaties, žemės ir dangaus Dievo vardu, kad neimsi žmonos mano sūnui iš kanaaniečių dukterų, tarp kurių gyvenu,

24:4  bet vyksi į mano kraštą, pas mano gimines, ir ten paimsi žmoną mano sūnui Izaokui“.

24:5  Tarnas jam atsakė: „O gal ta moteris nenorės eiti su manimi į šitą kraštą? Ar tuomet turėsiu sugrąžinti tavo sūnų į tą kraštą, iš kurio išvykai?“

24:6  Abraomas jam tarė: „Saugokis, kad negrąžintum mano sūnaus tenai!

24:7  Viešpats, dangaus Dievas, kuris mane išvedė iš mano tėvo namų, iš mano gimtojo krašto, man kalbėjo ir prisiekė: ‘Tavo palikuonims duosiu šį kraštą’. Jis siųs savo angelą pirma tavęs, ir tu iš ten paimsi žmoną mano sūnui.

24:8  O jei ta moteris nenorės eiti su tavimi, būsi laisvas nuo šito įpareigojimo. Tik mano sūnaus nesugrąžink tenai!“

24:9  Tada tarnas padėjo savo ranką po savo valdovo Abraomo šlaunimi ir jam prisiekė.

24:10  Tarnas ėmė dešimt savo valdovo kupranugarių, geriausių bei brangiausių dovanų ir išvyko į Mesopotamiją, į Nahoro miestą.

24:11  Vakare leido kupranugariams pailsėti už miesto, prie vandens šulinio, tuo metu, kai moterys eina semti vandens.

24:12  Jis meldėsi: „Viešpatie, mano valdovo Abraomo Dieve, duok man sėkmę šiandien ir tuo parodyk savo malonę mano valdovui Abraomui!

24:13  Štai stoviu prie šulinio, o miesto gyventojų dukterys ateis semti vandens.

24:14  Jei mergaitė, kuriai sakysiu: ‘Prašau, palenk savo ąsotį ir leisk man atsigerti’, atsakys: ‘Gerk! Aš ir tavo kupranugarius pagirdysiu’, ji bus ta, kurią paskyrei savo tarnui Izaokui. Iš to suprasiu, kad parodei malonę mano valdovui“.

24:15  Jam dar nebaigus kalbėti, atėjo Rebeka, Abraomo brolio Nahoro žmonos Milkos sūnaus Betuelio duktė, nešina ąsočiu ant peties.

24:16  Mergina buvo labai graži, mergaitė, kurios joks vyras nebuvo pažinęs. Ji, nusileidusi prie šulinio ir pasisėmusi vandens, lipo aukštyn.

24:17  Tarnas nuskubėjo jos pasitikti ir tarė: „Duok man truputį vandens atsigerti iš savo ąsočio!“

24:18  Ji atsakė: „Gerk, mano viešpatie!“ Skubiai nuleidusi ąsotį sau ant rankos, davė jam gerti.

24:19  Jam atsigėrus, ji tarė: „Ir tavo kupranugarius pagirdysiu“.

24:20  Skubiai išpylusi savo ąsotį į lovį, vėl nubėgo prie šulinio. Taip ji pagirdė visus jo kupranugarius.

24:21  Tuo metu jis tylomis ją stebėjo, norėdamas patirti, ar Viešpats padarė jo kelionę sėkmingą, ar ne.

24:22  Kupranugariams atsigėrus, jis išėmė auksinę sagtį kaktai, sveriančią pusę šekelio, ir dvi apyrankes, sveriančias dešimt šekelių aukso,

24:23  ir klausė: „Kieno duktė esi? Ar yra tavo tėvo namuose mums vietos pernakvoti?“

24:24  Ji atsakė: „Aš esu duktė Betuelio, Milkos sūnaus, kurį ji pagimdė Nahorui“.

24:25  Ji tęsė: „Šiaudų ir pašaro pas mus daug, taip pat ir vietos nakvynei“.

24:26  Vyras nusilenkė ir pagarbino Viešpatį:

24:27  „Tebūna palaimintas Viešpats, mano valdovo Abraomo Dievas, kuris buvo malonus ir teisingas mano valdovui ir atvedė mane teisingu keliu į mano valdovo brolio namus!“

24:28  Mergaitė, nubėgusi namo, pranešė visiems, kas atsitiko.

24:29  Rebeka turėjo brolį, vardu Labaną. Ir Labanas išbėgo pas vyrą prie šulinio.

24:30  Pamatęs sagtį ir apyrankes ant sesers rankų ir išgirdęs sesers Rebekos žodžius: „Taip kalbėjo tas vyras“, atėjo jis pas tą vyrą, kuris stovėjo šalia kupranugarių prie šulinio,

24:31  ir jam tarė: „Ateik pas mus, Viešpaties palaimintasis! Ko stovi lauke? Aš paruošiau namą ir vietą kupranugariams“.

24:32  Taip jis tą vyrą parsivedė į savo namus, nubalnojo kupranugarius, padavė šiaudų bei pašaro jiems ir vandens jam ir su juo buvusiems vyrams kojoms nuplauti.

24:33  Ir jam buvo paduota maisto, bet jis tarė: „Aš nevalgysiu, kol nepasakysiu, dėl ko esu siųstas“. Labanas tarė: „Kalbėk!“

24:34  Jis tarė: „Aš esu Abraomo tarnas.

24:35  Viešpats labai palaimino mano valdovą: jis tapo didžiu ir Jis jam davė avių ir galvijų, sidabro ir aukso, tarnų ir tarnaičių, kupranugarių ir asilų.

24:36  Mano valdovo žmona Sara senatvėje pagimdė sūnų mano valdovui, kuriam jis atidavė viską, ką turėjo.

24:37  Mano valdovas mane prisaikdino: ‘Neimk mano sūnui žmonos iš kanaaniečių dukterų, kurių šalyje gyvenu,

24:38  bet keliauk į mano tėvo namus, pas mano gimines, ir ten surask mano sūnui žmoną’.

24:39  Tada atsakiau savo valdovui: ‘O gal ta moteris nesutiks keliauti su manimi?’

24:40  Bet jis man tarė: ‘Viešpats, kurio akivaizdoje vaikščioju, siųs su tavimi angelą ir padarys tavo kelionę sėkmingą, ir tu paimsi mano sūnui žmoną iš mano giminės ir iš mano tėvo namų.

24:41  Jeigu, tau atvykus pas mano gimines, jie tau jos neduos, būsi laisvas nuo priesaikos’.

24:42  Šiandien, atėjęs prie šulinio, tariau: ‘Viešpatie, mano valdovo Abraomo Dieve, jei darai mano kelionę sėkmingą,

24:43  tai aš dabar atsistosiu prie šito vandens šulinio. Ta mergaitė, kuriai atėjus semti vandens tarsiu: ‘Duok man truputį vandens atsigerti iš savo ąsočio’,

24:44  o ji atsakys: ‘Gerk, ir tavo kupranugarius pagirdysiu’, bus moteris, kurią Viešpats paskyrė mano valdovo sūnui’.

24:45  Man dar nebaigus kalbėti, atėjo Rebeka su ąsočiu ant peties ir, nusileidusi prie šulinio, sėmė. Tada jai tariau: ‘Duok man gerti!’

24:46  Ji, skubiai nuleidusi ąsotį nuo peties, tarė: ‘Gerk! Aš ir tavo kupranugarius pagirdysiu!’ Aš gėriau, o ji pagirdė ir kupranugarius.

24:47  Po to paklausiau: ‘Kieno tu duktė?’ Ji atsakė: ‘Esu duktė Betuelio, Nahoro sūnaus, kurį Milka jam pagimdė’. Tada užkabinau sagtį ant jos kaktos ir uždėjau apyrankes jai ant rankų.

24:48  Nusilenkęs pagarbinau Viešpatį ir palaiminau mano valdovo Abraomo Viešpatį Dievą, kuris mane atvedė teisingu keliu, kad imčiau mano valdovo brolio dukterį jo sūnui.

24:49  Taigi dabar, jei norite parodyti mano valdovui malonę ir ištikimybę, sakykite, o jei ne, tai pasakykite man, kad galėčiau pasukti į dešinę ar į kairę“.

24:50  Tada Labanas ir Betuelis atsakė: „Tai Viešpaties padaryta. Negalime nei prieštarauti, nei pritarti.

24:51  Štai Rebeka yra tavo akivaizdoje. Imk ją ir eik, tebūna ji tavo valdovo sūnaus žmona, kaip Viešpats kalbėjo“.

24:52  Išgirdęs jų žodžius, Abraomo tarnas pagarbino Viešpatį, nusilenkdamas iki žemės.

24:53  Tarnas, išėmęs sidabrinių ir auksinių indų bei drabužių, juos dovanojo Rebekai; be to, jis dovanojo vertingų daiktų jos broliui ir motinai.

24:54  Jie valgė, gėrė ir pasiliko tenai per naktį. Rytą, jiems atsikėlus, jis tarė: „Leiskite man keliauti pas mano valdovą“.

24:55  Jos brolis ir motina prašė: „Tepasilieka mergina pas mus kurį laiką, nors dešimt dienų, po to išleisime“.

24:56  Jis atsakė: „Netrukdykite manęs, nes Viešpats padarė mano kelionę sėkmingą. Leiskite man grįžti pas savo valdovą“.

24:57  Jie tarė: „Pašaukime mergaitę ir jos paklauskime“.

24:58  Pašaukę Rebeką, klausė: „Ar keliausi su šiuo vyru?“ Ji atsakė: „Taip, keliausiu“.

24:59  Tada jie išlydėjo Rebeką, jos auklę, Abraomo tarną ir jo vyrus.

24:60  Atsisveikindami jie laimino ją: „Mūsų sesuo, tapk nesuskaitomų tūkstančių motina, tavo palikuonys tevaldo savo priešų miestų vartus!“

24:61  Tada Rebeka ir jos tarnaitės išjojo ant kupranugarių, sekdamos tą vyrą.

24:62  Tuo metu Izaokas ėjo keliu nuo Lahai Roijo šulinio, nes jis gyveno pietų krašte.

24:63  Pavakary Izaokas buvo išėjęs į lauką pamąstyti. Pakėlęs akis, jis pamatė ateinančius kupranugarius.

24:64  Rebeka, pamačiusi Izaoką, nulipo nuo kupranugario

24:65  ir klausė tarną: „Kas tas vyras, kuris eina mums priešais per lauką?“ Tarnas atsakė: „Jis yra mano valdovas!“ Tada ji apsigaubė šydu.

24:66  Tarnas papasakojo Izaokui viską, ką buvo padaręs.

24:67  Izaokas įsivedė mergaitę į savo motinos palapinę. Jis paėmė Rebeką, ir ji tapo jo žmona, ir jis pamilo ją. Izaokas buvo paguostas po savo motinos mirties.