LtKBB - Proverbs - 5

5:1  Mano sūnau, būk dėmesingas mano išminčiai ir palenk ausį mano supratimui,

5:2  kad būtum nuovokus ir tavo lūpos išlaikytų pažinimą.

5:3  Kaip varvantis medus svetimos moters lūpos ir jos burna švelnesnė už aliejų.

5:4  Bet galiausiai ji tampa karti kaip metėlė ir aštri kaip dviašmenis kalavijas.

5:5  Jos kojos žengia į mirtį, jos žingsniai veda į pragarą.

5:6  Kad tu nemąstytum apie jos gyvenimo taką, žinok – jos keliai nepastovūs ir tu negali jų suprasti.

5:7  Dabar, mano vaikai, klausykite manęs ir neatsitraukite nuo mano burnos žodžių.

5:8  Atitolink nuo jos savo kelią ir nesiartink prie jos namų durų,

5:9  kad neatiduotum savo garbės kitiems ir savo metų negailestingajam;

5:10  kad svetimi nesisotintų tavo gėrybėmis ir tavo darbas nebūtų svetimojo namuose,

5:11  ir galiausiai neturėtum vaitoti, išsekinęs kūną bei jėgas,

5:12  ir sakyti: „Kodėl nekenčiau pamokymų ir mano širdis paniekino pabarimą,

5:13  neklausiau savo mokytojų balso ir nepalenkiau savo ausies prie tų, kurie mane mokė?

5:14  Aš kone patekau į visokias nelaimes bendruomenės ir susirinkimo vidury“.

5:15  Gerk vandenį iš savo šulinio, tekantį vandenį iš savo versmės.

5:16  Ar tavo vandens šaltiniai išsilies po gatves, o vandens srovės aikštėse?

5:17  Tebūna jie tik tau, nedalink jų svetimiems.

5:18  Tebūna tavo šaltinis palaimintas ir džiaukis su savo jaunystės žmona.

5:19  Ji kaip miela stirna, kaip grakšti elnė. Tegul jos krūtys tenkina tave visą laiką, nuolat mėgaukis jos meile.

5:20  Mano sūnau, kam tau mėgautis svetima moterimi ir apsikabinti su svetimąja?

5:21  Viešpats stebi visus žmogaus kelius ir apsvarsto visus jo takus.

5:22  Nedorėlį sugauna jo paties nedorybės ir supančioja jo nuodėmių pančiai.

5:23  Jis miršta nepasimokęs, per savo didelį kvailumą nuklysta.