LtKBB - Proverbs - 7

7:1  Mano sūnau, saugok mano žodžius ir neužmiršk mano įsakymų.

7:2  Saugok mano įsakymus ir būsi gyvas, sergėk mano įstatymą kaip savo akies vyzdį.

7:3  Užsirišk juos ant savo pirštų ir įsirašyk savo širdies plokštėje.

7:4  Išmintį vadink savo seserimi, o supratimą – artimiausiu savo draugu,

7:5  kad jie apsaugotų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais.

7:6  Kartą, žiūrėdamas pro savo namų lango groteles,

7:7  mačiau tarp jaunų, nepatyrusių žmonių neprotingą jaunuolį.

7:8  Jis ėjo gatve pro jos kampą ir pasuko į jos namus.

7:9  Vakaro prieblandoje, juodą ir tamsią naktį,

7:10  jį pasitiko moteris su paleistuvės apdaru ir klastinga širdimi.

7:11  Begėdė ir nerimstanti, negalinti išsėdėti savo namuose;

7:12  tai gatvėje, tai aikštėje, tai ant kampo ji tykojo aukos.

7:13  Pasigavusį jį, bučiavo ir akiplėšiškai kalbėjo:

7:14  „Aš turiu padėkos auką ir šiandien įvykdžiau savo įžadus.

7:15  Todėl išėjau tavęs pasitikti, ieškojau tavo veido ir štai suradau tave.

7:16  Aš apklojau savo lovą margais egiptietiškais lininiais užtiesalais,

7:17  iškvėpinau mira, alaviju ir cinamonu.

7:18  Eikš, sotinsimės meile iki ryto, mėgausimės glamonėmis;

7:19  nes vyro nėra namuose, jis išvyko į tolimą kelionę.

7:20  Jis pasiėmė maišelį pinigų ir grįš pilnaties dieną“.

7:21  Daugybe švelnių žodžių ji prisiviliojo jį, meilikaujančia kalba suvedžiojo.

7:22  Jis seka ją kaip jautis, vedamas pjauti, kaip kvailys, einantis į supančiojimo vietą,

7:23  kol strėlė pervers jo kepenis; kaip paukštis, kuris lekia į spąstus ir nesupranta, kad praras savo gyvybę.

7:24  Mano vaikai, klausykite manęs, būkite dėmesingi mano žodžiams.

7:25  Tegul tavo širdis nepalinksta į jos kelius, nenuklysk jos takais.

7:26  Nes ji parbloškė daug sužeistųjų, daug stipriųjų jinai nužudė.

7:27  Jos namai yra kelias į pragarą, vedantis į mirties buveinę.