LtKBB - Proverbs - 14

14:1  Išmintinga moteris stato namus, o kvaila griauna juos savo rankomis.

14:2  Kas vaikšto tiesiu keliu, bijo Viešpaties, o kas mėgsta klaidžioti, niekina Jį.

14:3  Kvailio burnoje – išdidumo lazda, išmintingųjų lūpos juos apsaugo.

14:4  Kur nėra jaučių, ėdžios tuščios, bet gausus derlius gaunamas jaučių jėga.

14:5  Teisingas liudytojas nemeluoja, klastingas kalba melą.

14:6  Pašaipūnas ieško išminties ir neranda, bet supratingas lengvai įgyja pažinimą.

14:7  Pasitrauk nuo kvailio, kai pamatai, kad jo lūpose nėra pažinimo.

14:8  Išmintingas žmogus žino, ko siekia, o kvailys suklaidinamas savo kvailysčių.

14:9  Kvailys tyčiojasi iš nuodėmės, o teisusis atranda palankumą.

14:10  Širdis žino savo skausmą ir svetimasis nesidalina jos džiaugsmu.

14:11  Nedorėlio namai bus nugriauti, o teisiojo palapinė klestės.

14:12  Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, nuveda į mirtį.

14:13  Ir juokiantis širdis gali liūdėti, o džiaugsmas baigtis sielvartu.

14:14  Nuklydęs širdimi pasisotins savo keliais, o geras žmogus – savo.

14:15  Neišmanėlis tiki kiekvienu žodžiu, bet išmintingas apsvarsto kiekvieną žingsnį.

14:16  Išmintingas žmogus bijo ir vengia pikto, o kvailys karščiuojasi ir pasitiki savimi.

14:17  Ūmus žmogus pasielgia kvailai, planuojantis pikta žmogus nekenčiamas.

14:18  Neišmanėlis paveldės kvailystę, o supratingąjį vainikuos išmintis.

14:19  Piktieji nusilenks geriesiems ir nedorėliai prie teisiųjų durų.

14:20  Beturčio nemėgsta net jo kaimynas, o turtingas turi daug draugų.

14:21  Kas niekina savo artimą, nusikalsta; kas pasigaili vargšo, tas palaimintas.

14:22  Klysta, kas daro pikta; kas siekia gero, sulauks pasigailėjimo ir tiesos.

14:23  Kiekvienas darbas yra pelningas, o tušti plepalai veda į skurdą.

14:24  Išmintingą vainikuoja turtas, o kvailio kvailystė ir lieka kvailyste.

14:25  Teisingas liudytojas išgelbsti sielas, apgaulingas kalba melą.

14:26  Viešpaties baimėje tvirtas pasitikėjimas, ir Jo vaikai turės kur prisiglausti.

14:27  Viešpaties baimė – gyvenimo šaltinis, apsaugantis nuo mirties pinklių.

14:28  Gausi tauta – garbė karaliui, o be žmonių žlunga kunigaikštis.

14:29  Kas lėtas pykti, yra išmintingas, o nesusivaldantis parodo kvailumą.

14:30  Sveika širdis – kūno gyvybė, o pavydas pūdo kaulus.

14:31  Kas skriaudžia vargšą, paniekina jo Kūrėją; kas gerbia Jį, pasigaili beturčio.

14:32  Nedorėlis bus atmestas dėl savo piktų darbų, o teisusis ir mirdamas turi viltį.

14:33  Supratingojo širdyje ilsisi išmintis, o tai, kas yra tarp kvailių, tampa žinoma.

14:34  Teisumas iškelia tautą, o nuodėmė yra negarbė tautoms.

14:35  Išmintingas tarnas įgyja karaliaus palankumą; kas užtraukia gėdą, susilauks jo rūstybės.