LtKBB - Proverbs - 30

30:1  Žodžiai Agūro, Jakės sūnaus. Taip jis kalbėjo Itieliui, pačiam Itieliui ir Ukalui:

30:2  „Aš suprantu mažiau negu kiti ir neturiu žmogaus proto.

30:3  Aš nesimokiau išminties ir neturiu Šventojo pažinimo.

30:4  Kas užžengė į dangų ir nusileido? Kas sulaikė vėją savo rankomis? Kas įvyniojo vandenis į drabužį? Kas nustatė žemės ribas? Kuo vardu Jis ir Jo sūnus, ar žinai?

30:5  Kiekvienas Dievo žodis yra tyras; Jis yra skydas tiems, kurie Juo pasitiki.

30:6  Nieko nepridėk prie Jo žodžių, kad Jis neapkaltintų tavęs ir neliktum melagis.

30:7  Dviejų dalykų prašau, neužgink man jų pirma, negu mirsiu.

30:8  Pašalink nuo manęs tuštybę ir melą; neduok man turtų nė skurdo, maitink mane tuo, ko man reikia,

30:9  kad pasisotinęs neišsiginčiau Tavęs ir nesakyčiau: ‘Kas yra Viešpats?’ arba nuskurdęs nevogčiau ir be reikalo neminėčiau Dievo vardo.

30:10  Neskųsk tarno jo šeimininkui, kad jis nekeiktų tavęs ir tu neliktum kaltas.

30:11  Yra karta, kuri keikia tėvą ir nelaimina motinos.

30:12  Karta, kuri laiko save švaria, bet nenusiplauna savo purvo.

30:13  Karta, kurios išdidus žvilgsnis ir pakeltos blakstienos.

30:14  Karta, kurių dantys yra kardai ir peiliai, kuriais ji suryja vargšus krašte ir beturčius tarp žmonių.

30:15  Siurbėlė turi dvi dukteris, kurios šaukia: ‘Duok, duok!’ Trys dalykai yra nepasotinami, o ketvirtas niekada nesako: ‘Užtenka’.

30:16  Tai mirusiųjų buveinė, nevaisingos įsčios, žemė, kuri sugeria vandenį, ir ugnis – ji nesako: ‘Užtenka!’

30:17  Akis, kurios tyčiojasi iš tėvo ir niekina paklusnumą motinai, iškapos varnai slėnyje ir suės erelio jaunikliai.

30:18  Trys dalykai man nesuvokiami ir ketvirtojo nesuprantu:

30:19  erelio kelias padangėje, gyvatės – ant uolos, laivo – jūroje ir vyro kelias su mergaite.

30:20  Štai kelias neištikimos moters; ji pavalgo ir, nusišluosčiusi lūpas, sako: ‘Nieko blogo nepadariau’.

30:21  Dėl trijų dalykų sujuda žemė, ketvirtojo ji negali pakęsti:

30:22  tarno, kai jis karaliauja, kvailio, kai jis pasisotina,

30:23  bjaurios moteriškės, kai ji išteka, ir tarnaitės, kuri užima šeimininkės vietą.

30:24  Keturi žemės gyvūnai yra maži, bet labai išmintingi:

30:25  skruzdės nėra stipri tauta, tačiau vasarą prisirengia sau maisto;

30:26  triušiai yra silpni, tačiau pasidaro namus uolose;

30:27  skėriai neturi karaliaus, tačiau tvarkingai skrenda būriais;

30:28  voras audžia savo rankomis, tačiau būna ir karaliaus rūmuose.

30:29  Trys vaikšto išdidžiai, ketvirtas eina didingai:

30:30  liūtas – stipriausias tarp žvėrių, nebijo nieko;

30:31  kurtas, ožys ir karalius priešaky savo žmonių.

30:32  Jei buvai kvailas ir aukštinai save ar planavai pikta, užsidenk ranka savo burną.

30:33  Plakant pieną, gaunamas sviestas; stipriai šnypščiant nosį, pasirodo kraujas; pykčio kurstymas sukelia ginčą“.