LtKBB - Proverbs - 17

17:1  Geriau sausas kąsnis su ramybe negu namai, pilni aukų mėsos, su vaidais.

17:2  Išmintingas tarnas valdys gėdą darantį sūnų ir gaus paveldėti dalį kaip vienas iš sūnų.

17:3  Kaip sidabras ir auksas ištiriamas ugnyje, taip Viešpats tiria žmogaus širdį.

17:4  Nedorėlis klauso klastingų lūpų, o melagis – pikto liežuvio.

17:5  Kas pajuokia vargšą, paniekina jo Kūrėją, o kas džiaugiasi nelaimės metu, neišvengs bausmės.

17:6  Vaikų vaikai yra senelių vainikas, o vaikų garbė – jų tėvai.

17:7  Kvailiui netinka kalbėti apie didžius dalykus, tuo labiau kunigaikščiui netinka meluoti.

17:8  Dovana lyg brangakmenis davėjo akyse; kur jis eina su ja, visur laimi.

17:9  Kas pridengia nusikaltimą, ieško meilės; kas kaltę nuolat primena, suardo draugystę.

17:10  Įspėjimas daugiau padeda išmintingam negu šimtas kirčių kvailam.

17:11  Blogas žmogus ieško priekabių, todėl žiaurus pasiuntinys bus pasiųstas prieš jį.

17:12  Geriau sutikti mešką, kuriai atimti jos vaikai, negu kvailį jo kvailystėje.

17:13  Kas už gera atlygina piktu, pikta neatsitrauks nuo jo namų.

17:14  Kivirčo pradžia kaip užtvankos plyšys, todėl liaukis ginčytis, kol nevėlu.

17:15  Kas išteisina nedorėlį ir kas pasmerkia teisųjį, abu yra pasibjaurėjimas Viešpačiui.

17:16  Kam kvailiui mokėti pinigus už išmintį, kai jis jos visai netrokšta?

17:17  Draugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje.

17:18  Kam trūksta proto, tas sukerta rankas ir laiduoja už savo draugą.

17:19  Kas mėgsta ginčus, myli nuodėmę, kas stato aukštus vartus, ieško pražūties.

17:20  Kas turi klastingą širdį, nieko gero nepasieks; kieno liežuvis iškreiptas, turės bėdų.

17:21  Kvailas sūnus – ne džiaugsmas, bet rūpestis tėvui.

17:22  Linksma širdis gydo kaip vaistai; prislėgta dvasia džiovina kaulus.

17:23  Nedorėlis ima kyšius, kad iškreiptų teisingumą.

17:24  Supratingas žmogus siekia išminties, kvailio akys žemės pakraščiuose.

17:25  Kvailas sūnus – apmaudas tėvui ir skausmas motinai.

17:26  Bausti teisųjį yra negerai, kaip ir mušti kunigaikščius už teisingumą.

17:27  Kas turi supratimą, susilaiko kalboje, protingas žmogus turi romią dvasią.

17:28  Net kvailys, jei jis tyli, laikomas išmintingu, ir kas sučiaupia lūpas, laikomas protingu.