LtKBB - Proverbs - 20

20:1  Vynas – pasityčiotojas, o stiprus gėrimas – pašėlęs; kas jais apsigauna, nėra išmintingas.

20:2  Karaliaus rūstybė yra kaip liūto riaumojimas; kas jį erzina, nusideda prieš savo gyvybę.

20:3  Garbė žmogui vengti ginčų, bet kiekvienas kvailys įsivelia į juos.

20:4  Tinginys nearia dėl šalčio, todėl derliaus metu elgetaus ir nieko neturės.

20:5  Patarimas žmogaus širdyje yra kaip gilus vanduo, sumanus žmogus jį semia.

20:6  Daugelis žmonių skelbia savo gerumą, bet kas suras ištikimą žmogų?

20:7  Teisus žmogus vaikšto savo nekaltume, ir jo vaikai bus palaiminti.

20:8  Karalius, sėdėdamas teismo soste, savo akimis išsklaido visą blogį.

20:9  Kas gali sakyti: „Apvaliau savo širdį, esu be nuodėmės“?

20:10  Skirtingi svarsčiai ir skirtingi saikai yra pasibjaurėjimas Viešpaties akyse.

20:11  Jau vaiką galima pažinti iš jo poelgių, ar jo darbai bus tyri ir teisingi.

20:12  Viešpats sutvėrė girdinčią ausį ir matančią akį.

20:13  Kas mėgsta miegoti, tampa beturtis; atsimerk ir turėsi pakankamai maisto.

20:14  Pirkėjas sako: „Niekam tikę, niekam tikę!“, o nuėjęs savo keliu giriasi.

20:15  Yra aukso ir daugybė perlų, bet pažinimo lūpos yra didelė brangenybė.

20:16  Paimk apdarą iš to, kuris laidavo už svetimą, ir turėk užstatą iš suvedžiotojo.

20:17  Skani žmogui duona, apgaule įgyta, bet paskui jo burna yra pilna žvyro.

20:18  Sumanymai įtvirtinami patarimais, ir kariauti nepradėk neapsvarstęs.

20:19  Kas vaikšto plepėdamas, atidengia paslaptis, todėl nesusidėk su pataikūnais.

20:20  Kas keikia tėvą ir motiną, to žiburys užges visiškoje tamsoje.

20:21  Paveldėjimas, gautas paskubomis, galiausiai nebus palaimintas.

20:22  Nesakyk: „Atlyginsiu už pikta“. Lauk Viešpaties, ir Jis padės tau.

20:23  Skirtingi svarsčiai yra pasibjaurėjimas Viešpačiui ir neteisingos svarstyklės nėra gerai.

20:24  Viešpats veda žmogų, kaip tad gali žmogus suprasti savo kelią?

20:25  Spąstai žmogui – padaryti įžadą, o po to galvoti.

20:26  Išmintingas karalius išblaško nedorėlius ir juos smarkiai baudžia.

20:27  Žmogaus dvasia yra Viešpaties žiburys, tiriantis širdies gelmes.

20:28  Gailestingumas ir tiesa apsaugo karalių, ir jo sostas palaikomas gailestingumu.

20:29  Jaunuolių garbė – jėga, o senuosius puošia žili plaukai.

20:30  Kirčių žymės pašalina pikta ir randai išvalo žmogaus širdį.