LtKBB - Proverbs - 1

1:1  Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės.

1:2  Jos surašytos, kad pamokytų išminties, auklėtų ir padėtų suprasti išmintingus posakius,

1:3  kad pamokytų išmintingai elgtis, pažinti teisumą, teisingumą ir bešališkumą;

1:4  kad paprastiems suteiktų sumanumo, jaunuoliams – supratimo ir nuovokumo.

1:5  Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis, o protingas gaus išmintingų patarimų,

1:6  kad suprastų patarles ir palyginimus, išminčių žodžius ir mįsles.

1:7  Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus.

1:8  Mano sūnau, klausyk tėvo pamokymų ir neatmesk motinos nurodymų.

1:9  Tai bus puošnus vainikas tavo galvai ir papuošalas tavo kaklui.

1:10  Mano sūnau, jei tave vilios nusidėjėliai, nepritark jiems.

1:11  Jei jie sako: „Eime su mumis tykoti kraujo ir ruošti pasalą nekaltam žmogui.

1:12  Prarykime juos gyvus kaip pragaras, visiškai, kaip tuos, kurie eina į kapą.

1:13  Mes rasime daug turto ir pripildysime grobiu savo namus.

1:14  Su mumis mesi dalybų burtą, mūsų pinigai bus bendri“.

1:15  Mano sūnau, neik su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako.

1:16  Jų kojos bėga į pikta, jie skuba kraują pralieti.

1:17  Veltui tiesiamas tinklas paukščiams matant.

1:18  Jie tykoja savo pačių kraujo, pasalą ruošia savo gyvybei.

1:19  Toks yra kelias kiekvieno, kuris godus turto, jis atima jo savininko gyvybę.

1:20  Išmintis šaukia gatvėje, pakelia balsą aikštėje.

1:21  Ji šaukia svarbiausiose susibūrimo vietose ir miesto vartuose skelbia savo žodžius:

1:22  „Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo?

1:23  Klausykitės mano įspėjimų! Aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius.

1:24  Kadangi aš šaukiau, o jūs nepaklausėte, ištiesiau jums ranką, bet niekas nekreipė dėmesio,

1:25  jūs paniekinote mano patarimus ir nepaisėte mano įspėjimų,

1:26  tai ir aš juoksiuos, kai jūs žlugsite, tyčiosiuos, kai jus apims baimė,

1:27  kai siaubas užklups kaip audra ir pražūtis kaip viesulas, kai ateis sielvartas ir vargas.

1:28  Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsiliepsiu; jie ieškos manęs, bet neras.

1:29  Nes jie nekentė pažinimo ir nepasirinko Viešpaties baimės.

1:30  Jie nepriėmė mano patarimų ir paniekino mano barimą.

1:31  Todėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais.

1:32  Neišmanėlių užsispyrimas užmuš juos, kvailius pražudys jų neapdairumas.

1:33  Kas manęs klauso, gyvens saugiai, bus ramus ir nebijos pikto“.