LtKBB - Proverbs - 26

26:1  Kaip sniegas vasarą ir lietus pjūties metu, taip garbė netinka kvailiui.

26:2  Kaip žvirblis nuskrenda ir kregždė nulekia, taip neišsipildys neužpelnytas prakeikimas.

26:3  Botagas arkliui, žąslai asilui, rykštė kvailio nugarai.

26:4  Neatsakyk kvailiui pagal jo kvailumą, kad netaptum panašus į jį.

26:5  Atsakyk kvailiui pagal jo kvailumą taip, kad jis neatrodytų sau išmintingas.

26:6  Kas siunčia kvailą pasiuntinį, nusikerta kojas ir patiria nuostolį.

26:7  Kaip luošas negali vaikščioti savo kojomis, taip patarlė netinka kvailiui.

26:8  Gerbti kvailą yra kaip dėti brangakmenį į mėtyklę.

26:9  Kaip erškėtis girtuoklio rankoje, taip patarlė kvailio burnoje.

26:10  Didis Dievas, kuris visa padarė, atlygina kvailiui ir neištikimam.

26:11  Kaip šuo grįžta prie savo vėmalo, taip kvailys kartoja savo kvailystes.

26:12  Kvailys teikia daugiau vilties negu žmogus, kuris laiko save išmintingu.

26:13  Tinginys sako: „Liūtas kelyje! Žiaurus liūtas gatvėje!“

26:14  Kaip durys sukasi ant vyrių, taip tinginys vartosi lovoje.

26:15  Tinginys įkiša savo ranką į dubenį, bet jam sunku pakelti ją prie burnos.

26:16  Tinginys laiko save išmintingesniu už septynis vyrus, galinčius išmintingai atsakyti.

26:17  Kas praeidamas įsikiša į vaidus, kurie jo neliečia, elgiasi kaip tas, kuris šunį griebia už ausų.

26:18  Kaip beprotis, kuris mėto žarijas, laido strėles ir žudo,

26:19  yra tas, kas apgauna artimą ir sako: „Aš pajuokavau“.

26:20  Kai nėra malkų, gęsta ugnis; pašalinus apkalbėtoją, baigiasi ginčai.

26:21  Kaip iš anglių atsiranda žarijos ir iš malkų ugnis, taip vaidingas žmogus sukelia kivirčus.

26:22  Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius.

26:23  Karšti žodžiai ir nedora širdis yra kaip sidabro priemaišomis aptraukta molinė šukė.

26:24  Kas neapkenčia, slepia tai po savo lūpomis ir laiko klastą savyje.

26:25  Kai jis kalba maloniai, netikėk juo: jo širdyje yra septynios bjaurystės.

26:26  Nors jis neapykantą slepia žodžiais, jo nedorybė paaiškės tautos susirinkime.

26:27  Kas kasa duobę, pats į ją įkrinta. Kas parita akmenį, ant to jis sugrįžta.

26:28  Meluojantis liežuvis nekenčia tų, kurie nuo jo nukenčia. Pataikaujanti burna sukelia pražūtį.