LtKBB - Romans - 3

3:1  Koks tada pranašumas būti žydu arba kokia nauda iš apipjaustymo?

3:2  Visokeriopas! Pirmiausia tas, kad jiems buvo patikėtas Dievo žodis.

3:3  Jei kai kurie tapo netikintys, – negi jų netikėjimas panaikins Dievo ištikimybę?

3:4  Jokiu būdu! Dievas išlieka teisingas, o kiekvienas žmogus – melagis, kaip parašyta: „Kad Tu būtum pripažintas teisus savo žodžiuose ir laimėtum, kai esi teisiamas“.

3:5  Jei mūsų neteisumas iškelia Dievo teisumą, – ką gi sakysime? Gal Dievas neteisus, rūsčiai bausdamas? Kalbu, kaip žmonėms įprasta.

3:6  Jokiu būdu! Kaip tada Dievas galėtų teisti pasaulį?

3:7  Bet jeigu Dievo tiesa per mano melagystę tik dar labiau iškilo Jo šlovei, tai kam dar teisti mane kaip nusidėjėlį?

3:8  Tai gal „darykime bloga, kad išeitų gera“, – kaip esame šmeižiami ir kaip kai kurie sako mus skelbiant? Tokie pasmerkti vertai.

3:9  Tai ką gi? Ar mes turime pirmenybę? Visai ne! Juk jau įrodėme, kad žydai ir pagonys – visi yra nuodėmės valdžioje,

3:10  kaip parašyta: „Nėra teisaus, nėra nė vieno.

3:11  Nėra išmanančio, nėra kas Dievo ieškotų.

3:12  Visi paklydo ir tapo netikusiais; nėra kas darytų gera, nėra nė vieno!

3:13  Jų gerklė – atviras kapas; savo liežuviais klastas jie raizgė, gyvačių nuodai jų lūpose.

3:14  Jų burna pilna keiksmų ir kartumo,

3:15  jų kojos eiklios kraujo pralieti,

3:16  jų keliuose griuvimas ir vargas.

3:17  Jie nepažino taikos kelio,

3:18  ir prieš jų akis nestovi Dievo baimė“.

3:19  Mes gi žinome, kad, ką besakytų įstatymas, jis kalba tiems, kurie yra įstatymo valdžioje, kad visos burnos užsičiauptų ir visas pasaulis pasirodytų kaltas prieš Dievą,

3:20  nes įstatymo darbais Jo akivaizdoje nebus išteisintas nė vienas žmogus. Per įstatymą tik pažįstame nuodėmę.

3:21  Bet dabar, nepriklausomai nuo įstatymo, yra apreikštas Dievo teisumas, kurį paliudijo Įstatymas ir Pranašai, –

3:22  Dievo teisumas, tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems, kurie tiki. Nėra jokio skirtumo,

3:23  nes visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės,

3:24  o išteisinami dovanai Jo malone dėl atpirkimo, kuris yra Jėzuje Kristuje.

3:25  Dievas Jį paskyrė permaldavimo auka, veikiančia per tikėjimą Jo kraujo galia. Jis parodė savo teisumą tuo, kad, būdamas kantrus, nenubaudė už nuodėmes, padarytas anksčiau,

3:26  ir parodė savo teisumą dabartiniu metu, pasirodydamas esąs teisus ir išteisinantis tą, kuris tiki Jėzų.

3:27  Kur tada pagrindas girtis? Jis atmestas. Kokiu įstatymu? Darbų? Ne, tik tikėjimo įstatymu.

3:28  Mes įsitikinę, kad žmogus išteisinamas tikėjimu, be įstatymo darbų.

3:29  Argi Dievas – tiktai žydų Dievas? Ar Jis nėra ir pagonių? Taip, ir pagonių,

3:30  nes tėra vienas Dievas, kuris per tikėjimą išteisins apipjaustytus ir per tikėjimą išteisins neapipjaustytus.

3:31  O gal tikėjimu panaikiname įstatymą? Jokiu būdu! Priešingai, mes įstatymą įtvirtiname.