LtKBB - Acts - 9

9:1  Tuo tarpu Saulius, tebealsuodamas grasinimais ir žudynėmis prieš Viešpaties mokinius, nuėjo pas vyriausiąjį kunigą

9:2  ir išgavo raštus Damasko sinagogoms, kad, užtikęs to Kelio sekėjus, vyrus ir moteris, galėtų juos suiminėti ir gabenti į Jeruzalę.

9:3  Kai keliaudamas priartėjo prie Damasko, staiga jį apšvietė iš dangaus šviesa.

9:4  Jis krito ant žemės ir išgirdo balsą, sakantį jam: „Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?“

9:5  Jis tarė: „Kas Tu esi, Viešpatie?“ Viešpats atsakė: „Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji. Sunku tau spyriotis prieš akstiną!

9:6  Kelkis, eik į miestą, ir tau bus pasakyta, ką turi daryti“.

9:7  Su juo keliavę vyrai stovėjo be žado: jie girdėjo balsą, tačiau nieko nematė.

9:8  Saulius atsikėlė nuo žemės, bet, atmerkęs akis, nieko nebematė. Laikydami už rankos, jie nuvedė jį į Damaską.

9:9  Jis tris dienas išbuvo neregintis, nieko nevalgė ir negėrė.

9:10  Damaske buvo vienas mokinys, vardu Ananijas. Viešpats tarė jam regėjime: „Ananijau!“ Šis atsakė: „Štai aš, Viešpatie“.

9:11  Viešpats tęsė: „Kelkis, eik į gatvę, vadinamą Tiesiąja, ir Judo namuose teiraukis tarsiečio, vardu Sauliaus. Štai, jis meldžiasi

9:12  ir regėjime pamatė vyrą, vardu Ananiją, ateinantį ir uždedantį ant jo rankas, kad praregėtų“.

9:13  Ananijas atsakė: „Viešpatie, iš daugelio esu girdėjęs apie tą vyrą, kiek daug pikto jis yra padaręs Tavo šventiesiems Jeruzalėje.

9:14  Ir čia jis turi aukštųjų kunigų įgaliojimus suiminėti visus, kurie šaukiasi Tavo vardo“.

9:15  Bet Viešpats jam tarė: „Eik, nes jis yra mano išrinktas indas, kuris neš mano vardą pagonims, karaliams ir Izraelio vaikams.

9:16  Aš jam parodysiu, kiek daug jis turės iškentėti dėl mano vardo“.

9:17  Ananijas nuėjo į tuos namus, uždėjo ant jo rankas ir tarė: „Broli Sauliau! Viešpats Jėzus, kuris tau pasirodė kelyje, kai keliavai, atsiuntė mane, kad tu vėl regėtum ir taptum pilnas Šventosios Dvasios“.

9:18  Ir bematant jam nuo akių lyg žvynai nukrito. Jis kaipmat atgavo regėjimą ir buvo pakrikštytas.

9:19  Paskui užvalgęs sustiprėjo. Pabuvęs kelias dienas su Damasko mokiniais,

9:20  Saulius bematant pradėjo pamokslauti sinagogose, kad Kristus yra Dievo Sūnus.

9:21  Visi, kurie tai girdėjo, be galo stebėjosi ir klausinėjo: „Ar čia ne tas pats, kuris Jeruzalėje persekiojo visus, kurie šaukiasi šito vardo?! Argi jis nėra čia atvykęs jų suimti ir gabenti pas aukštuosius kunigus?!“

9:22  O Saulius vis labiau stiprėjo ir kėlė sąmyšį tarp Damaske gyvenančių žydų, įrodinėdamas, kad Jėzus yra Kristus.

9:23  Praslinkus nemažai laiko, žydai nutarė jį nužudyti.

9:24  Tačiau Saulius sužinojo apie jų sąmokslą. Dieną ir naktį jie tykojo prie vartų, norėdami jį užmušti,

9:25  bet mokiniai nakčia nuleido jį per sieną ant virvių pintinėje.

9:26  Saulius nuvyko į Jeruzalę ir mėgino prisidėti prie mokinių, tačiau visi jo bijojo, netikėdami jį esant mokinį.

9:27  Bet Barnabas, pasiėmęs jį, nusivedė pas apaštalus ir jiems papasakojo, kaip kelionėje Saulius regėjęs Viešpatį ir šis kalbėjęs su juo, ir kaip Damaske jis drąsiai pamokslavęs Jėzaus vardu.

9:28  Taip jis liko su jais Jeruzalėje ir drąsiai kalbėjo Viešpaties Jėzaus vardu.

9:29  Jis kalbėdavosi ir ginčydavosi su helenistais, o tie kėsinosi jį nužudyti.

9:30  Tai sužinoję, broliai jį nugabeno į Cezarėją ir iš ten išsiuntė į Tarsą.

9:31  Tuo tarpu bažnyčios visoje Judėjoje, Galilėjoje ir Samarijoje džiaugėsi ramybe, statydinosi ir augo, gyvendamos su Viešpaties baime ir guodžiamos Šventosios Dvasios.

9:32  Kartą Petras, lankydamas jas visas, atėjo pas šventuosius, gyvenančius Lydoje.

9:33  Ten jis užtiko žmogų, vardu Enėją, kuris paralyžiuotas jau aštuoneri metai gulėjo patale.

9:34  Petras jam tarė: „Enėjau, Jėzus Kristus išgydo tave. Kelkis ir užklok savo patalą!“ Šis bematant atsikėlė.

9:35  Visi Lydos ir Sarono gyventojai pamatė jį ir atsivertė į Viešpatį.

9:36  Jopėje gyveno viena mokinė, vardu Tabita, išvertus Dorkadė. Ji garsėjo gerais darbais ir gailestingumo aukomis.

9:37  Tomis dienomis ji susirgo ir mirė. Ją nuprausė ir paguldė aukštutiniame kambaryje.

9:38  Kadangi Lyda netoli Jopės, mokiniai, išgirdę ten esant Petrą, pasiuntė pas jį du vyrus, prašydami, kad jis nedelsdamas pas juos atvyktų.

9:39  Petras pakilęs iškeliavo su jais. Kai tik atėjo, jį nuvedė į aukštutinį kambarį. Ten jį apstojo visos našlės, verkdamos ir rodydamos jam tunikas bei viršutinius drabužius, kuriuos, tebegyvendama su jomis, buvo pasiuvusi Dorkadė.

9:40  Petras liepė visiems išeiti. Atsiklaupęs pasimeldė ir, atsisukęs į lavoną, tarė: „Tabita, kelkis!“ Ši atmerkė akis ir, išvydusi Petrą, atsisėdo.

9:41  Jis ištiesė jai ranką ir ją pakėlė. Tada, pašaukęs vidun šventuosius ir našles, parodė jiems ją gyvą.

9:42  Žinia apie tai pasklido visoje Jopėje, ir daugelis įtikėjo Viešpatį.

9:43  Jis dar ilgesnį laiką pasiliko Jopėje pas vieną odininką, vardu Simoną.