LtKBB - Leviticus - 22

22:1  Viešpats kalbėjo Mozei:

22:2  „Sakyk Aaronui ir jo sūnums, kad jie pagarbiai laikytų daiktus, kurie pašvęsti aukai, ir nesuteptų jų. Aš esu Viešpats.

22:3  Sakyk jiems ir jų palikuonims: ‘Jei kuris būdamas nešvarus paliestų tai, kas izraelitų pašvęsta aukoti Viešpačiui, bus išnaikintas iš Viešpaties akivaizdos. Aš esu Viešpats.

22:4  Kas iš Aarono palikuonių būtų raupsuotas ar nešvarus, nevalgys to, kas man pašvęsta, iki apsivalys. Kas prisiliestų prie mirusio arba prie turėjusio sėklos išsiliejimą,

22:5  arba prie šliaužiančio gyvio, arba kurio kito nešvaraus dalyko, kurio prisilietimas sutepa,

22:6  bus nešvarus iki vakaro ir nevalgys pašvęstųjų valgių, kol neapsiplaus vandeniu.

22:7  Nusileidus saulei, bus švarus ir galės valgyti pašvęstą maistą, nes tai jo maistas.

22:8  Jiems nevalia valgyti nugaišusio nei žvėries sudraskyto gyvulio, nes jais susiteps. Aš esu Viešpats.

22:9  Tegu jie laikosi mano įsakymų, kad nenusikalstų ir nemirtų. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu.

22:10  Joks ateivis nevalgys švento maisto; jo nevalgys taip pat kunigo įnamis ir samdinys.

22:11  Bet kunigo vergas, pirktas už pinigus arba gimęs jo namuose, galės jį valgyti.

22:12  Jei kunigo duktė ištekės ne už kunigo, ji nevalgys švento maisto.

22:13  Bet, jei ji liktų našlė ar išsiskirtų ir neturėtų vaikų, sugrįžusi į savo tėvo namus, valgys tą maistą, kaip tai darydavo būdama mergaitė. Niekas iš pašalinių neturi teisės to maisto valgyti.

22:14  Kas nežiniomis valgytų šventą maistą, pridės penktą dalį prie to, ką suvalgė, ir atiduos kunigui.

22:15  Kunigai tenesutepa izraelitų šventų aukų, kurias jie aukoja Viešpačiui,

22:16  kad nenusikalstų valgydami šventas dovanas. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu’“.

22:17  Viešpats kalbėjo Mozei:

22:18  „Sakyk Aaronui, jo sūnums ir visiems izraelitams: ‘Jei kas iš izraelitų ir gyvenančių tarp jų ateivių norėtų aukoti Viešpačiui, ar tai būtų įžado, ar laisvos valios auka, teatneša deginamajai Viešpaties aukai

22:19  sveiką patinėlį iš galvijų, avių ar ožkų.

22:20  Jei auka turėtų kokią ydą, jūs jos neaukokite, nes tai nepriimtina.

22:21  Jei kas aukotų Viešpačiui padėkos auką, ištesėdamas įžadą, ar laisvos valios auką, ji turi būti sveika iš galvijų ar avių.

22:22  Aklo, luošo, turinčio žaizdos randą, išberto, šašuoto ar su niežais gyvulio neaukokite Viešpačiui ir nieko iš jo nedeginkite ant aukuro.

22:23  Galviją ar avį su ilgesniu ar trumpesniu sąnariu leidžiama aukoti laisva valia, bet įžado aukai – jis nepriimtinas.

22:24  Neaukokite Viešpačiui jokio iškastruoto gyvulio; šito niekada nedarykite savo žemėje.

22:25  Taip pat nepriimkite ir neaukokite Dievui tokių gyvulių iš ateivio rankos, nes tai yra sugedę ir sutepta; tokia auka nepriimtina’“.

22:26  Viešpats kalbėjo Mozei:

22:27  „Veršiukas, ėriukas ar ožiukas septynias dienas liks prie savo motinos; aštuntą dieną ar vėliau galės būti aukojamas Viešpačiui.

22:28  Nepjaukite karvės nei avies tą pačią dieną su jos jaunikliu.

22:29  Kai aukosite padėkos auką Viešpačiui, aukokite ją laisva valia.

22:30  Ją suvalgykite tą pačią dieną ir nieko nepalikite kitos dienos rytui. Aš esu Viešpats.

22:31  Laikykitės mano įsakymų ir juos vykdykite. Aš esu Viešpats.

22:32  Nesutepkite mano švento vardo. Aš esu šventas tarp izraelitų ir pašventinu jus.

22:33  Aš išvedžiau jus iš Egipto žemės, kad būčiau jūsų Dievas. Aš esu Viešpats“.