LtKBB - Leviticus - 26

26:1  „Nedirbkite sau stabų nei drožinių, nestatykite savo žemėje statulų nei akmeninių atvaizdų ir jų negarbinkite, nes Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.

26:2  Švęskite sabatus ir gerbkite mano šventyklą. Aš esu Viešpats.

26:3  Jei elgsitės pagal mano įstatymus, laikysitės jų ir juos vykdysite,

26:4  duosiu jums lietaus tinkamu metu, ir žemė duos derlių, ir medžiai bus pilni vaisių.

26:5  Javų kūlimas tęsis ligi vynuogių rinkimo ir vynuogių rinkimas – ligi sėjos; valgysite duonos sočiai ir gyvensite saugiai krašte.

26:6  Aš duosiu taiką jūsų žemei ir jūs gulsite nieko nebijodami. Pašalinsiu plėšriuosius žvėris ir karo nebus jūsų krašte.

26:7  Vysite priešus, ir jie kris jūsų akivaizdoje.

26:8  Penkiese vysite šimtą, ir šimtas – dešimt tūkstančių; jūsų priešai kris nuo kardo.

26:9  Aš pažvelgsiu į jus, padarysiu jus vaisingus ir padauginsiu jus. Aš patvirtinsiu su jumis savo sandorą.

26:10  Metų derliaus užteks iki naujos pjūties; likutį turėsite pašalinti, kad turėtumėte vietos naujam derliui.

26:11  Gyvensiu tarp jūsų ir mano siela nesibjaurės jumis.

26:12  Vaikščiosiu tarp jūsų ir būsiu jūsų Dievas, o jūs būsite mano tauta.

26:13  Aš, Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto žemės, kad nevergautumėte. Aš sutraukiau jūsų jungo pančius, kad jūs vaikščiotumėte atsitiesę.

26:14  O jei manęs neklausysite ir nevykdysite mano įsakymų,

26:15  niekinsite mano įstatymus, nenorėdami daryti to, kas mano įsakyta, ir taip sulaužysite mano sandorą,

26:16  štai ką Aš jums padarysiu: išgąstis ir ligos apakins ir naikins jus. Veltui sėsite, nes derlių suvalgys jūsų priešai.

26:17  Atgręšiu į jus savo veidą, ir jūs būsite žudomi savo priešų akivaizdoje. Jus pavergs tie, kurių jūs nekenčiate, ir jūs bėgsite niekam jūsų nevejant.

26:18  O jei ir tada neklausysite, padidinsiu jums bausmę septyneriopai

26:19  ir palaušiu jūsų išdidumą. Dangų virš jūsų padarysiu kaip geležį ir žemę – kaip varį.

26:20  Niekais nueis jūsų darbas: žemė neduos derliaus ir medžiai neneš vaisių.

26:21  Jei ir toliau man priešinsitės ir nenorėsite klausyti, dar septyneriopai padidinsiu jums bausmę pagal jūsų nuodėmes.

26:22  Siųsiu laukinius žvėris, ir jie žudys jūsų vaikus ir gyvulius taip, kad keliai ištuštės.

26:23  O jei ir tada nesikeisite ir vis priešinsitės,

26:24  tai ir Aš jums priešinsiuos ir bausiu jus dar septynis kartus stipriau;

26:25  leisiu kardui naikinti jus už sandoros laužymą. Kai subėgsite į miestus, siųsiu marą, ir jūs būsite priversti pasiduoti priešui.

26:26  Kai Aš sulaužysiu jūsų duonos ramstį, dešimt moterų keps duoną vienoje krosnyje ir dalins ją pagal svorį; valgysite ir nepasisotinsite.

26:27  O jei ir tada manęs neklausysite ir priešinsitės,

26:28  tai mano bausmė bus dar septyneriopai didesnė negu anksčiau.

26:29  Tada jūs valgysite savo sūnų ir dukterų kūnus.

26:30  Išardysiu jūsų stabų garbinimo aukštąsias vietas ir numesiu jūsų lavonus ant jūsų stabų liekanų, ir bjaurėsiuos jumis.

26:31  Jūsų miestus paversiu tyrais, šventyklas padarysiu tuščias ir daugiau nebepriimsiu jūsų aukų.

26:32  Sunaikinsiu jūsų kraštą taip, kad net jūsų priešai, kurie jame gyvens, stebėsis.

26:33  Karais jus išsklaidysiu tarp tautų; jūsų kraštas bus paverstas dykuma, miestai sugriauti.

26:34  Tada žemė džiaugsis sabato poilsiu, kai bus apleista jums esant priešų žemėje.

26:35  Ji ilsėsis, kol bus apleista, nes nepailsėjo jūsų sabato metu, kai joje gyvenote.

26:36  Priešų krašte išlikusiųjų širdis pripildysiu baime; juos gąsdins krintančio lapo šlamėjimas ir jie bėgs kaip nuo kardo niekam nesivejant,

26:37  ir sukniubs vieni ant kitų, lyg bėgdami iš kovos lauko. Niekas iš jūsų nedrįs priešintis,

26:38  žūsite išsklaidyti priešų tautose, ir svetima žemė jus sunaikins.

26:39  Išlikusieji merdės priešų žemėje ir kentės už savo tėvų ir savąsias nuodėmes,

26:40  kol neišpažins savųjų ir savo tėvų nedorybių ir nusikaltimų ir kad jie priešinosi man,

26:41  už ką Aš priešinausi jiems ir išvedžiau juos į priešų žemę. Jei jų neapipjaustytos širdys nusižemins ir priims bausmę už savo kaltes,

26:42  Aš prisiminsiu sandorą, kurią padariau su Jokūbu, Izaoku ir Abraomu, ir prisiminsiu žemę,

26:43  kuri jų palikta džiaugiasi sabato poilsiu. Jie gi atsitrauks nuo savo nuodėmių, kai supras, kad buvo atmetę mano įsakymus ir paniekinę įstatymus.

26:44  Tačiau, jiems esant priešų žemėje, Aš neišsižadėsiu jų ir nesibjaurėsiu taip, kad jie būtų visiškai sunaikinti, ir savo sandoros su jais neišardysiu. Aš esu Viešpats, jų Dievas.

26:45  Tada atsiminsiu dėl jų sandorą, kurią sudariau su jų protėviais, kai juos išvedžiau iš Egipto, kad būčiau jų Dievas, nes Aš esu Viešpats“.

26:46  Šituos nuostatus ir įstatymus izraelitams Viešpats davė per Mozę Sinajaus kalne.