LtKBB - Leviticus - 7

7:1  „Štai aukos už kaltę įstatymas. Ji yra labai šventa.

7:2  Kur pjaunama deginamoji auka, ten pjaunama ir auka už kaltę. Jos kraujas bus šlakstomas aplink aukurą.

7:3  Aukosite nuo jos visus taukus: uodegą, vidurių taukus,

7:4  abu inkstus ir ant jų esančius taukus, paslėpsnių taukus ir kepenis su tinkleliu.

7:5  Kunigas visa tai sudegins ant aukuro; tai auka Viešpačiui už kaltę.

7:6  Kiekvienas kunigų giminės vyras valgys tos mėsos šventoje vietoje, nes ji yra labai šventa.

7:7  Auka už kaltę aukojama taip pat, kaip ir auka už nuodėmę; joms yra vienas įstatymas. Kunigas, kuris atlieka sutaikinimą, gauna ją.

7:8  Kunigas, kuris aukoja bet kokio žmogaus deginamąją auką, pasiima sau tos aukos odą.

7:9  Kiekviena duonos auka, iškepta krosnyje, ant skardos ar keptuvėje, priklauso kunigui, kuris ją aukoja;

7:10  Kiekviena duonos auka, aplieta aliejumi ar sausa, priklauso visiems Aarono sūnums, kaip vienam, taip ir kitam.

7:11  Šis yra įstatymas padėkos aukų, kurias aukosite Viešpačiui.

7:12  Jei kas, norėdamas atsidėkoti, aukoja dėkojimo auką, kartu su ja teaukoja neraugintus papločius, aplaistytus aliejumi, neraugintus ragaišius, apteptus aliejumi, ir smulkių miltų papločius, aplaistytus aliejumi.

7:13  Kartu su papločiais teaukoja raugintą duoną kaip dėkojimo auką.

7:14  Vieną iš visos aukos skirs pakėlimo aukai Viešpačiui, ir tai priklausys kunigui, kuris šlakstys padėkos aukos kraują.

7:15  Dėkojimo aukos mėsa turi būti suvalgyta tą pačią dieną – nieko iš jos neleistina palikti rytojui.

7:16  Įžadų ir laisvos valios auka valgoma tą pačią dieną. Kas lieka, leidžiama valgyti ir kitą dieną.

7:17  Kas lieka trečiai dienai – sudeginama.

7:18  Jei kas valgytų padėkos aukos mėsą trečią dieną, ji nebūtų priimtina ir nebūtų įskaityta tam, kuris aukoja, – tai pasibjaurėjimas. Kas valgytų, būtų kaltas.

7:19  Mėsa, paliesta kuo nors suteptu, nebus valgoma – ji bus sudeginama. Kas nesuteptas, gali valgyti aukos mėsą.

7:20  Jei kas, būdamas nešvarus, valgytų padėkos aukos mėsą, aukojamą Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos.

7:21  Kas, palietęs žmogaus, galvijo ar kokio daikto nešvarumą, valgytų padėkos aukos mėsą, bus išnaikintas iš savo tautos“.

7:22  Ir Viešpats kalbėjo Mozei:

7:23  „Sakyk izraelitams, kad jie nevalgytų avies, jaučio ir ožkos taukų.

7:24  Nustipusio ar žvėries sudraskyto gyvulio taukus naudokite įvairiems reikalams, bet ne valgiui.

7:25  Jei kas valgytų gyvulio taukus, kurie turi būti paaukojami Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos.

7:26  Nevalgykite jokio kraujo – ar jis būtų paukščių, ar gyvulių.

7:27  Kiekvienas, kuris valgys kraują, bus išnaikintas iš savo tautos“.

7:28  Ir Viešpats kalbėjo Mozei:

7:29  „Sakyk Izraelio vaikams: ‘Kas aukoja Viešpačiui padėkos auką, dalį aukos turi atnešti Viešpačiui.

7:30  Savo rankomis turi atnešti aukos dalį, skirtą sudeginimui. Taukus ir krūtinę jis privalo atnešti, kad krūtinė būtų siūbuojama Viešpaties akivaizdoje.

7:31  Kunigas sudegins taukus ant aukuro, krūtinė teks Aaronui ir jo sūnums.

7:32  Dešinysis padėkos aukos petys yra kunigo dalis.

7:33  Kuris Aarono sūnus aukos kraują ir taukus, tas gaus dešinį petį.

7:34  Nes padėkos aukų krūtinę ir petį paėmiau iš Izraelio vaikų ir atidaviau kunigui Aaronui ir jo sūnums. Tai amžinas nuostatas Izraelio tautai’“.

7:35  Tai yra pateptojo Aarono ir jo pateptųjų sūnų dalis iš Viešpačiui sudeginamų aukų nuo tos dienos, kai jie buvo paskirti eiti kunigų tarnystę.

7:36  Dalis, kurią Viešpats Izraelio vaikams įsakė atiduoti jiems per visas kartas nuo tos dienos, kai jie buvo patepti.

7:37  Toks yra deginamųjų, duonos, nuodėmės, kaltės, įšventinimo ir padėkos aukų įstatymas.

7:38  Jį Viešpats davė Mozei Sinajaus kalne, kai liepė izraelitams aukoti aukas Viešpačiui Sinajaus dykumoje.