LtKBB - Leviticus - 14

14:1  Viešpats kalbėjo Mozei:

14:2  „Tai įstatymas raupsuotajam, kai jis paskelbiamas švariu. Jis bus atvestas pas kunigą,

14:3  kuris turės išeiti iš stovyklos. Radęs jį išgijusį nuo raupsų,

14:4  įsakys jam paimti du sveikus, švarius paukščius, kedro medžio, raudonų siūlų ir yzopo.

14:5  Vieną paukštį kunigas lieps papjauti moliniame inde virš tekančio vandens,

14:6  kitą gyvą kartu su kedro medžiu, raudonais siūlais ir yzopu padažys papjauto paukščio kraujyje

14:7  ir juo pašlakstys septynis kartus apvalomąjį, kad būtų paskelbtas švariu. Gyvą paukštį paleis skristi į laukus.

14:8  Po to žmogus išplaus savo drabužius, nusiskus plaukus ir apsiplaus vandeniu; taip apvalytasis įeis į stovyklą, bet savo palapinėn neis dar septynias dienas.

14:9  Septintą dieną jis nusiskus galvos plaukus, barzdą ir antakius, dar kartą išplaus darbužius ir nusiplaus kūną.

14:10  Aštuntą dieną ims du sveikus avinėlius, metinę avelę, duonos aukai tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, ir vieną logą aliejaus.

14:11  Apvalymo apeigas atliekąs kunigas pastatys jį ir visa tai Viešpaties akivaizdoje prie Susitikimo palapinės įėjimo.

14:12  Po to ims avinėlį ir aukos jį už kaltę; ims taip pat aliejaus logą ir visa tai siūbuos Viešpaties akivaizdoje.

14:13  Avinėlį papjaus šventoje vietoje, kur aukojama deginamoji auka ir auka už nuodėmę. Auka už nuodėmę ir auka už kaltę priklauso kunigui ir yra šventa.

14:14  Kunigas, ėmęs aukos už kaltę kraują, pateps juo apvalomojo dešinę ausį ir dešinės rankos ir kojos nykščius.

14:15  Iš aliejaus logo dalį įsipils į savo kairiosios rankos delną

14:16  ir, padažęs jame dešinės rankos rodomąjį pirštą, pašlakstys Viešpaties akivaizdoje septynis kartus.

14:17  Likusį kairės rankos delne aliejų išlies ant apvalomojo dešinės ausies, ant dešinės rankos ir kojos nykščių

14:18  ir ant jo galvos. Ir kunigas sutaikins jį su Viešpačiu.

14:19  Po to kunigas, atlikdamas sutaikinimą, aukos auką už nuodėmę ir deginamąją auką,

14:20  padėdamas ją ant aukuro kartu su duonos auka; taip žmogus bus sutaikintas ir apvalytas.

14:21  O jei jis neturtingas ir neišgali duoti minėtų dalykų, ims aukai už kaltę avinėlį, kad kunigas sutaikintų jį, dešimtą dalį efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, duonos aukai, logą aliejaus

14:22  ir du balandžius ar du jaunus karvelius: vieną aukai už nuodėmę, o antrą deginamajai aukai.

14:23  Visa tai jis atneš aštuntą savo apsivalymo dieną kunigui prie Susitikimo palapinės įėjimo Viešpaties akivaizdon.

14:24  Kunigas, paėmęs avinėlį aukai už kaltę ir aliejų, pasiūbuos tai Viešpaties akivaizdoje.

14:25  Papjovęs avinėlį, jo krauju pateps dešinę apvalomojo ausį, dešinės rankos ir kojos nykščius.

14:26  Ir kunigas dalį aliejaus įsipils į savo kairės rankos delną,

14:27  padažęs dešinės rankos pirštą, pašlakstys septynis kartus Viešpaties akivaizdoje,

14:28  pateps dešinę apvalomojo ausį ir dešinės rankos bei kojos nykščius toje vietoje, kur buvo patepta aukos už kaltę krauju.

14:29  Likusią aliejaus dalį, esančią rankoje, išpils ant apvalomojo galvos, kad sutaikintų jį su Viešpačiu.

14:30  Aukos taip pat vieną balandį ar jauną karvelį, – iš to, ką pajėgs gauti, –

14:31  aukai už nuodėmę, o kitą – deginamajai aukai, ir duonos auką, sumaišytą su aliejumi.

14:32  Tai auka nepasiturinčio raupsuotojo, kuris neišgali daugiau aukoti savo apsivalymui“.

14:33  Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:

14:34  „Jei, įėjus į Kanaano žemę, kurią jums duosiu paveldėti, atsirastų raupsų liga namų sienose,

14:35  jų savininkas privalo pranešti kunigui, kad, jo nuomone, raupsų liga yra jo namuose.

14:36  Kunigas, prieš patikrindamas namus, ar jie raupsuoti, lieps išnešti iš jų viską, kad visi juose esą daiktai nebūtų sutepti. Paskui įeis ir apžiūrės namų raupsus.

14:37  Pamatęs ant sienų įdubusius taškus žalsvos ar rausvos spalvos,

14:38  išeis iš namų pro duris ir tuojau juos uždarys septynioms dienoms.

14:39  Septintą dieną sugrįžęs, juos apžiūrės, ir, jei ras raupsus padidėjusius,

14:40  lieps išlupti akmenis, ant kurių yra raupsai, ir juos išmesti už miesto suteptoje vietoje,

14:41  namų vidaus sienas nugramdyti ir nuoskutas išpilti už miesto suteptoje vietoje,

14:42  išluptųjų akmenų vietoje įdėti kitus ir namus ištepti moliu.

14:43  Jei, išplėšus akmenis, nuskutus sienas ir moliu ištepus,

14:44  kunigas pamatys vėl pasirodžiusius raupsus ir sienas taškuotas, reiškia raupsai yra pasilikę ir namai nešvarūs.

14:45  Tokius namus sugriaus, o jų akmenis ir medžius išmes suteptoje vietoje už miesto.

14:46  Kas įeitų į uždarytus namus, bus nešvarus iki vakaro;

14:47  kas juose miegotų ar valgytų, plaus savo drabužius.

14:48  Jei kunigas, įėjęs į namus, nepamatys po ištinkavimo išplitusių raupsų, paskelbs namus švariais.

14:49  Jiems apvalyti ims du paukščius, kedro medžio ir raudonų siūlų bei yzopo.

14:50  Papjovęs vieną paukštį moliniame inde virš tekančio vandens,

14:51  ims kedro medį, yzopą, raudonų siūlų ir gyvą paukštį, padažys viską papjauto paukščio kraujyje ir tekančiame vandenyje ir apšlakstys namus septynis kartus.

14:52  Paukščio kraujas, tekantis vanduo, kedro medis, yzopas bei raudoni siūlai ir gyvas paukštis apvalys namus.

14:53  Gyvą paukštį jis išneš už miesto ir paleis skristi į laukus. Taip namas bus apvalytas.

14:54  Tai yra įstatymas apie visokius raupsus ir piktšašius,

14:55  raupsus drabužiuose ir namuose;

14:56  randus, nušašimus, blizgančius taškus ir įvairius pakitimus,

14:57  kad žinotumėte, kas švaru ar nešvaru. Tai yra įstatymas apie raupsus“.