LtKBB - I Corinthians - 10

10:1  Aš nenoriu, kad liktumėte nežinioje, broliai, – visi mūsų tėvai buvo po debesim ir visi perėjo jūrą.

10:2  Ir visi buvo pakrikštyti į Mozę, debesyje ir jūroje;

10:3  visi valgė tą patį dvasinį maistą

10:4  ir visi gėrė tą patį dvasinį gėrimą. Jie gėrė iš dvasinės juos lydinčios uolos, o ta uola buvo Kristus.

10:5  Vis dėlto daugumas iš jų nepatiko Dievui, ir „jų kūnai liko gulėti dykumoje“.

10:6  Tie įvykiai yra mums pavyzdžiai, kad negeistume blogio, kaip anie geidė.

10:7  Nebūkite stabmeldžiai, kaip kai kurie iš jų, – kaip parašyta: „Tauta sėdosi valgyti ir gerti ir kėlėsi žaisti“.

10:8  Neištvirkaukime, kaip kai kurie iš jų ištvirkavo ir žuvo vieną dieną dvidešimt trys tūkstančiai.

10:9  Negundykime Kristaus, kaip kai kurie iš jų gundė ir mirė nuo gyvačių.

10:10  Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo.

10:11  Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdžiai, ir užrašyti pamokyti mums, gyvenantiems amžių pabaigoje.

10:12  Todėl, kas tariasi stovįs, težiūri, kad nekristų.

10:13  Jums tekęs pagundymas tėra tik žmogiškas. Bet Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų gundyti daugiau nei jūsų jėgos leidžia, bet kartu su pagundymu duos ir išeitį, kad sugebėtumėte jį atlaikyti.

10:14  Todėl, mano mylimieji, bėkite nuo stabmeldystės!

10:15  Kalbu kaip išmintingiems; apsvarstykite patys, ką sakau.

10:16  Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendravimas Kristaus kraujyje? Argi duona, kurią laužome, nėra bendravimas Kristaus kūne?

10:17  Nors mūsų daug, mes visi esame viena duona ir vienas kūnas: juk mes visi dalijamės viena duona.

10:18  Pažiūrėkite į Izraelį pagal kūną: argi tie, kurie valgo aukas, nėra aukuro bendrininkai?

10:19  Ką gi sakau? Ar stabas ką nors reiškia? Ar ką nors reiškia auka stabams?

10:20  Ne, bet pagonys, aukodami aukas, aukoja demonams, o ne Dievui. Ir aš nenoriu, kad jūs būtumėte demonų bendrininkai.

10:21  Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite sėdėti prie Viešpaties stalo ir prie demonų stalo.

10:22  Nejaugi kurstysime Viešpaties pavydą? Ar mes už Jį stipresni?

10:23  Viskas man leistina, bet ne viskas naudinga. Viskas man leistina, bet ne viskas ugdo!

10:24  Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitam.

10:25  Valgykite visa, kas parduodama mėsos prekyvietėje, sąžinės labui nieko neklausinėdami.

10:26  Juk „Viešpaties yra žemė ir visa, ko ji pilna“.

10:27  Jeigu jus pasikviečia netikintis žmogus ir jūs norite jį aplankyti, valgykite visa, kas jums padedama, sąžinės labui nieko neklausinėdami.

10:28  Bet jei kas jums pasakytų: „Tai auka stabams“, tada nevalgykite dėl žmogaus, kuris tai pasakė, ir dėl sąžinės, – juk „Viešpaties yra žemė ir visa, ko ji pilna“.

10:29  Čia aš kalbu ne apie tavo paties sąžinę, bet apie kito sąžinę. Kodėl gi mano laisvė turėtų būti teisiama kitos sąžinės?

10:30  Jeigu aš dėkodamas valgau, kodėl man priekaištaujama dėl maisto, už kurį dėkoju?

10:31  Todėl ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo šlovei.

10:32  Nepiktinkite nei žydų, nei graikų, nei Dievo bažnyčios,

10:33  kaip ir aš stengiuosi visiems viskuo patikti, neieškodamas sau naudos, bet to, kas naudinga daugeliui, kad jie būtų išgelbėti.