LtKBB - Romans - 11

11:1  Tad aš klausiu: ar Dievas atstūmė savo tautą? Jokiu būdu! Juk ir aš izraelitas, iš Abraomo palikuonių, iš Benjamino giminės.

11:2  Dievas neatstūmė savosios tautos, kurią iš anksto numatė. Ar nežinote, ką sako Raštas apie Eliją, kai šis skundžiasi Izraeliu:

11:3  „Viešpatie, jie išžudė Tavo pranašus, išgriovė Tavo aukurus; aš vienas belikau, ir jie tyko mano gyvybės“.

11:4  O kaip skamba Dievo atsakymas? „Aš pasilaikiau septynis tūkstančius vyrų, kurie nesulenkė kelių prieš Baalį“.

11:5  Ir dabartiniu metu yra malonės išrinktas likutis.

11:6  Ir jei malone, tai ne dėl darbų, nes tada malonė nebūtų malonė. Bet jeigu darbais, tai jau nebus malonė; kitaip darbas nebūtų darbas.

11:7  Tai ką gi? Izraelis nepasiekė to, ko ieškojo. Pasiekė tiktai išrinktoji dalis. Kiti buvo apakinti,

11:8  kaip parašyta: „Dievas jiems siuntė snaudulio dvasią, kad akys neregėtų ir ausys negirdėtų iki šios dienos“.

11:9  Ir Dovydas sako: „Jų stalas tepavirsta jiems spąstais, žabangais, suklupimo akmeniu ir atpildu.

11:10  Tegul aptemsta jų akys, kad neregėtų, ir jų nugarą laikyk nuolat sulenktą“.

11:11  Tad aš klausiu: negi izraelitai taip suklupo, kad pargriūtų? Jokiu būdu! Tik per jų suklupimą pagonims atėjo išgelbėjimas, kad juos paimtų pavydas.

11:12  Bet jeigu jų suklupimas yra pasauliui praturtinimas ir jų sumažėjimas – pagonims praturtinimas, tai ką duos jų visuma?

11:13  Jums, pagonims, sakau: būdamas pagonių apaštalas, aš gerbiu savo tarnavimą:

11:14  gal kaip nors man pavyks sukelti savo tautiečių pavydą ir bent kai kuriuos išgelbėti.

11:15  Jeigu jų atmetimas reiškia pasauliui sutaikinimą, tai ką gi reikštų jų priėmimas, jei ne gyvenimą iš numirusių?

11:16  Jei pirmieji vaisiai šventi, tai šventa ir visuma. Jei šaknis šventa, tai ir šakos.

11:17  Jeigu kai kurios šakos buvo nulaužtos, o tu – laukinis alyvmedis – esi tarp jų įskiepytas ir tapęs šaknies bei alyvmedžio syvų dalininku,

11:18  tai nesididžiuok prieš anas šakas! O jeigu didžiuojiesi, tai žinok, kad ne tu išlaikai šaknį, bet šaknis tave.

11:19  Gal pasakysi: „Šakos nulaužtos tam, kad aš būčiau įskiepytas?“

11:20  Gerai! Jos nulaužtos dėl netikėjimo, o tu stovi tikėjimu. Nesididžiuok, bet bijok!

11:21  Jei Dievas nepagailėjo prigimtinių šakų, gali nepagailėti ir tavęs.

11:22  Taigi matai Dievo gerumą ir griežtumą: nupuolusiems – griežtumas, o tau – gerumas, jei pasiliksi Jo gerume, kitaip – ir tu būsi iškirstas!

11:23  Bet ir anie, jei nepasiliks netikėjime, bus priskiepyti, nes Dievas turi galią ir vėl juos priskiepyti.

11:24  Tad jeigu buvai iškirstas iš prigimtojo laukinio alyvmedžio ir prieš prigimtį įskiepytas tauriajame alyvmedyje, tai juo labiau jie – tikrosios šakos – bus priskiepyti savajame alyvmedyje.

11:25  Aš nenoriu, broliai, palikti jus nežinioje dėl šios paslapties, – kad jūs per aukštai apie save nemanytumėte: dalis Izraelio užkietėjo, kol įeis pagonių visuma,

11:26  o tada bus išgelbėtas visas Izraelis, kaip parašyta: „Iš Siono ateis Gelbėtojas ir nukreips bedievystes nuo Jokūbo.

11:27  Tokia bus jiems mano sandora, kai nuimsiu jų nuodėmes“.

11:28  Žiūrint Evangelijos, jie yra Dievo priešai jūsų naudai; bet pagal išrinkimą jie numylėtiniai dėl savųjų tėvų.

11:29  Juk Dievo dovanos ir pašaukimas – neatšaukiami.

11:30  Kaip jūs kadaise netikėjote Dievu, o dabar per jų netikėjimą patyrėte gailestingumą,

11:31  taip ir jie dabar netiki, kad dėl jums suteikto pasigailėjimo ir jie susilauktų gailestingumo.

11:32  Dievas juos visus uždarė netikėjime, kad visų pasigailėtų.

11:33  O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami Jo teismai ir nesusekami Jo keliai!

11:34  „Ir kas gi pažino Viešpaties mintį? Ir kas buvo Jo patarėju?“

11:35  „Arba kas Jam yra davęs pirmas, kad jam būtų atmokėta?“

11:36  Iš Jo, per Jį ir Jam yra visa. Jam šlovė per amžius! Amen.