LtKBB - I Kings - 22

22:1  Trejus metus nebuvo karo tarp Sirijos ir Izraelio.

22:2  Trečiaisiais metais Judo karalius Juozapatas atvyko pas Izraelio karalių.

22:3  Izraelio karalius kalbėjo savo tarnams: „Ar žinote, kad Ramot Gileadas mums priklauso, o mes delsiame jį atsiimti iš Sirijos karaliaus?“

22:4  Ahabas klausė Juozapato: „Ar eisi su manimi kariauti į Ramot Gileadą?“ Juozapatas atsakė Izraelio karaliui: „Kaip tu, taip ir aš, mano tauta – kaip tavoji ir mano žirgai – kaip tavo“.

22:5  Juozapatas sakė Izraelio karaliui: „Pasiklausk, ką Viešpats sako“.

22:6  Izraelio karalius sušaukė apie keturis šimtus pranašų ir jų klausė: „Ar man eiti kariauti prieš Ramot Gileadą, ar ne?“ Jie atsakė: „Eik! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas“.

22:7  Juozapatas klausė: „Ar čia nėra Viešpaties pranašo, kad jo galėtume pasiklausti?“

22:8  Izraelio karalius atsakė Juozapatui: „Yra vienas – Imlos sūnus Michėjas, per kurį būtų galima paklausti Viešpaties, bet aš jo nekenčiu, nes jis niekad nepranašauja apie mane gerai, tik blogai“. Juozapatas atsakė: „Nekalbėk taip, karaliau“.

22:9  Izraelio karalius pasišaukė vieną rūmų valdininką ir įsakė: „Skubiai atvesk Imlos sūnų Michėją!“

22:10  Izraelio karalius Ahabas ir Judo karalius Juozapatas sėdėjo savo sostuose apsivilkę karališkais drabužiais aikštėje prie Samarijos vartų, ir visi pranašai pranašavo priešais juos.

22:11  Kenaanos sūnus Sedekijas pasidarė geležinius ragus ir sakė: „Taip sako Viešpats: ‘Jais badysi sirus, kol juos pribaigsi’“.

22:12  Ir visi pranašai taip pranašavo: „Eik į Ramot Gileadą ir laimėk! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas“.

22:13  Pasiuntinys, nuėjęs pakviesti Michėjo, jam sakė: „Štai pranašų žodžiai vienbalsiai skelbia gerą žinią karaliui. Tebūna ir tavo žodis panašus į jų, kalbėk tai, kas gera“.

22:14  Michėjas atsakė: „Kaip Viešpats gyvas, ką Viešpats man sakys, tą kalbėsiu“.

22:15  Jam atėjus, karalius klausė: „Michėjau, ar mums eiti kariauti prieš Ramot Gileadą?“ Tas jam atsakė: „Eik ir laimėk! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas“.

22:16  Karalius jam tarė: „Kiek kartų reikės tave saikdinti, kad man nieko kito nekalbėtum, tik tiesą Viešpaties vardu?“

22:17  Tada Michėjas atsakė: „Mačiau visą Izraelį išsklaidytą kalnuose kaip avis be piemens. O Viešpats tarė: ‘Šitie neturi valdovo, tegul kiekvienas grįžta ramybėje į savo namus’“.

22:18  Izraelio karalius sakė Juozapatui: „Ar tau nesakiau, kad jis nepranašauja apie mane gera, tik bloga?“

22:19  Michėjas tęsė: „Klausyk Viešpaties žodžio. Mačiau Viešpatį, sėdintį savo soste, ir visą dangaus kareiviją, stovinčią Jo dešinėje ir kairėje.

22:20  Viešpats klausė: ‘Kas įtikins Ahabą, kad jis eitų ir žūtų Ramot Gileade?’ Vieni sakė taip, kiti – kitaip.

22:21  Pagaliau išėjo dvasia ir atsistojusi Viešpaties akivaizdoje tarė: ‘Aš jį įtikinsiu’.

22:22  Viešpats ją klausė: ‘Kaip?’ Ji atsakė: ‘Aš eisiu ir būsiu melo dvasia visų karaliaus Ahabo pranašų lūpose’. Viešpats tarė: ‘Tau pavyks įtikinti. Eik ir daryk tai’.

22:23  Taigi Viešpats įdėjo melo dvasią į visų tavo pranašų lūpas, nes Viešpats kalbėjo prieš tave pikta“.

22:24  Tada Keenanos sūnus Sedekijas, priėjęs prie Michėjo, trenkė jam į veidą ir tarė: „Kuriuo keliu Viešpaties Dvasia pasitraukė nuo manęs, kad kalbėtų tau?“

22:25  Michėjas atsakė: „Tu pamatysi tai tą dieną, kai bėgsi slėptis į vidinį kambarį“.

22:26  Izraelio karalius įsakė sulaikyti Michėją, nuvesti jį pas miesto valdytoją Amoną ir pas karaliaus sūnų Jehoašą,

22:27  sakydamas: „Laikykite jį kalėjime ir maitinkite sielvarto duona bei vandeniu, kol ramybėje sugrįšiu“.

22:28  Michėjas atsakė: „Jei tu sugrįši ramybėje, tai Viešpats nekalbėjo per mane“. Ir jis sakė: „Klausykite, visi žmonės!“

22:29  Izraelio ir Judo karaliai išėjo į Ramot Gileadą.

22:30  Izraelio karalius kalbėjo Juozapatui: „Aš persirengsiu ir eisiu į mūšį, o tu apsirenk savo drabužiais“. Izraelio karalius persirengė ir išėjo į mūšį.

22:31  Sirijos karalius buvo įsakęs savo trisdešimt dviem kovos vežimų viršininkams nepulti nieko, tik Izraelio karalių.

22:32  Kovos vežimų viršininkai, pamatę Juozapatą, palaikė jį Izraelio karaliumi ir puolė. Juozapatas šaukėsi pagalbos.

22:33  Kovos vežimų viršininkai, supratę, kad jis ne Izraelio karalius, liovėsi jį puolę.

22:34  Vienas vyras netaikydamas įtempė lanką ir iššovė. Strėlė pataikė Izraelio karaliui tarp šarvų. Tada jis tarė savo vežikui: „Išvežk mane iš kovos lauko, nes esu sužeistas“.

22:35  Tą dieną mūšis sustiprėjo, karalius stovėjo vežime prieš sirus ir vakare mirė. Kraujas tekėjo iš žaizdos į vežimą.

22:36  Saulei leidžiantis, kariuomenei buvo pranešta: „Kiekvienas į savo kraštą ir į savo miestą“.

22:37  Karalius mirė ir buvo parvežtas į Samariją. Ir jie palaidojo karalių Samarijoje.

22:38  Jiems plaunant vežimą prie Samarijos tvenkinio, šunys laižė jo kraują, o paleistuvės prausėsi tvenkinyje – viskas įvyko pagal Viešpaties žodį.

22:39  Visi kiti Ahabo darbai, dramblio kaulo namai, kuriuos jis pastatė, miestai, kuriuos sutvirtino, yra surašyta Izraelio karalių metraščių knygoje.

22:40  Ahabas užmigo prie savo tėvų, o jo vietoje pradėjo karaliauti jo sūnus Ahazijas.

22:41  Asos sūnus Juozapatas pradėjo karaliauti Jude ketvirtaisiais Izraelio karaliaus Ahabo metais.

22:42  Jis, pradėdamas karaliauti, buvo trisdešimt penkerių metų amžiaus ir karaliavo dvidešimt penkerius metus Jeruzalėje. Jo motina buvo Šilhio duktė Azuba.

22:43  Jis vaikščiojo savo tėvo Asos keliais ir nenukrypo nuo jų, darydamas tai, kas teisinga Viešpaties akyse. Bet aukojimo aukštumų nepanaikino, žmonės tebeaukojo ir tebesmilkė aukštumose.

22:44  Juozapatas padarė taiką su Izraelio karaliumi.

22:45  Visi kiti Juozapato darbai, jo galia, kurią jis parodė, jo kovos yra surašyta Judo karalių metraščių knygoje.

22:46  Jis išnaikino per jo tėvo Asos dienas krašte užsilikusius iškrypėlius.

22:47  Tuomet Edome nebuvo karaliaus ir jį valdė vietininkas.

22:48  Juozapatas pastatė laivų auksui gabenti iš Ofyro krašto. Bet jie nenuplaukė, nes laivai sudužo Ecion Gebere.

22:49  Ahabo sūnus Ahazijas pasiūlė Juozapatui: „Mano tarnai teplaukioja laivuose su tavo tarnais“, bet Juozapatas pasiūlymo nepriėmė.

22:50  Juozapatas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas prie savo tėvų savo tėvo Dovydo mieste, o jo vietoje pradėjo karaliauti jo sūnus Jehoramas.

22:51  Ahabo sūnus Ahazijas pradėjo karaliauti Izraelyje, Samarijoje, septynioliktais Judo karaliaus Juozapato metais ir karaliavo Izraelyje dvejus metus.

22:52  Jis darė pikta Viešpaties akyse ir vaikščiojo savo tėvo, motinos ir Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę, keliais.

22:53  Jis tarnavo Baalui, jį garbino ir sukėlė Viešpaties, Izraelio Dievo, pyktį kaip ir jo tėvas.