LtKBB - Leviticus - 27

27:1  Viešpats kalbėjo Mozei:

27:2  „Sakyk izraelitams: ‘Jei kas padarytų įžadą ir pasižadėtų tarnauti Dievui, mokės nustatytą kainą.

27:3  Vyras nuo dvidešimties ligi šešiasdešimties metų mokės penkiasdešimt šekelių sidabro pagal šventyklos šekelį;

27:4  moteris – trisdešimt.

27:5  Vyras nuo penkerių ligi dvidešimties metų – dvidešimt šekelių sidabro, o moteris – dešimt.

27:6  Už berniuką nuo vieno mėnesio ligi penkerių metų – penkis šekelius sidabro, už mergaitę – tris.

27:7  Vyras šešiasdešimties metų ir vyresnis mokės penkiolika šekelių sidabro, moteris – dešimt.

27:8  Jei bus beturtis ir paskirtos sumos negalės sumokėti, kreipsis į kunigą, kuris nustatys, kiek tas asmuo gali duoti.

27:9  Jei kas pažadėtų duoti gyvulį, tinkamą aukoti Viešpačiui, tai tas pažadėtasis gyvulys

27:10  negalės būti pakeistas nei geresniu, nei blogesniu. O jei pakeistų, ir pakeistasis, ir pirmykštis priklausys Viešpačiui.

27:11  Jei kas pažadėtų duoti nešvarų gyvulį, kuris netinka aukai Viešpačiui, jis bus atvestas pas kunigą,

27:12  kuris nuspręs, ar jis tinka, ir nustatys jo kainą.

27:13  Jei aukojantis norės jį išpirkti, pridės prie įkainojimo sumos dar penktą dalį.

27:14  Jei kas pažadėtų aukoti namus, pašvęsdamas juos Viešpačiui, kunigas apžiūrės, ar jie tinkami, ir nustatys jų vertę.

27:15  O jei aukotojas norėtų juos išpirkti, pridės prie nustatytos sumos dar penktą dalį ir namai bus jo.

27:16  Jei kas pažadėtų aukoti savo paveldėtą žemę, pašvęsdamas ją Viešpačiui, jos vertė bus nustatyta pagal sėją. Jei žemė apsėjama vienu homeru miežių, ji bus įkainota penkiasdešimt šekelių sidabro.

27:17  Jei jis pašvenčia dirvą tuojau po jubiliejaus metų, jos vertė bus visa.

27:18  O jei ji pašvenčiama kuriam laikui praėjus po jubiliejaus metų, kunigas apskaičiuos jos vertę pagal metų skaičių, likusį ligi jubiliejaus metų.

27:19  Jei aukotojas panorės išpirkti ją, pridės penktą dalį prie paskirtos kainos ir ją atsiims.

27:20  Jei nenorėtų išpirkti ir ji bus parduota kitam, aukotojas nebegalės vėliau jos išpirkti,

27:21  nes, atėjus jubiliejaus metams, ji bus pašvęsta Viešpačiui, o pašvęsti dalykai priklauso kunigams.

27:22  Jei pirktinė, o ne paveldėta dirva būtų pažadėta Viešpačiui,

27:23  kunigas apskaičiuos jos vertę pagal skaičių metų ligi jubiliejaus, ir aukotojas tą sumą paaukos Viešpačiui.

27:24  Jubiliejaus metais ji grįš pirmajam savininkui, kuris ją valdė kaip savo paveldo dalį.

27:25  Kiekvienas įkainojimas bus daromas pagal šventyklos šekelį. Šekelį sudaro dvidešimt gerų.

27:26  Pirmagimių gyvulių, kurie priklauso Viešpačiui, niekas negalės pašvęsti: ar tai bus jautis, ar avis, – jie yra Viešpaties.

27:27  Jei gyvulys yra nešvarus, aukotojas išpirks jį pagal įkainojimą ir pridės penktą kainos dalį; jei išpirkti nenorėtų, bus parduotas už tiek, kiek buvo įkainotas.

27:28  Visa, kas Viešpačiui pašvęsta, – ar tai žmogus, ar gyvulys, ar dirva – nebus parduodama ir negali būti išpirkta. Visi Viešpačiui pašvęsti dalykai yra Jo.

27:29  Nieko iš žmonių, kurie yra pašvęsti, negalima išpirkti, bet jie turi mirti.

27:30  Visos javų ir vaisių derliaus dešimtinės yra Viešpaties ir Jam priklauso.

27:31  Jei kas norėtų išpirkti savo dešimtines, pridės penktą jų vertės dalį.

27:32  Galvijų, avių, ožkų ir viso, kas piemenų ganoma, kiekviena dešimta galva bus pašvęsta Viešpačiui.

27:33  Gyvuliai nebus atrenkami ir nebus vienas kitu pakeičiami. Jei kas pakeistų, tai abu gyvuliai bus pašvęsti Viešpačiui ir nebus išperkami’“.

27:34  Šituos įsakymus Viešpats davė Mozei dėl Izraelio vaikų Sinajaus kalne.