LtKBB - Job - 4

4:1  Temanas Elifazas atsakydamas tarė:

4:2  „Jei kalbėsime tau, gal tau ir nepatiks, tačiau kas gali susilaikyti nekalbėjęs?

4:3  Tu daugelį pamokei ir sustiprinai jų pailsusias rankas.

4:4  Klumpantį tavo žodžiai palaikė, linkstančius jo kelius tu sutvirtinai.

4:5  Dabar tai užgriuvo tave, ir tu nusilpai; tai palietė tave, ir tu sunerimęs.

4:6  Ar tai tavo baimė, pasitikėjimas, viltis ir tiesumas tavo kelių?

4:7  Pagalvok, kas, būdamas nekaltas, pražuvo? Ar teisusis buvo sunaikintas?

4:8  Kiek esu matęs, kas aparė blogį ir pasėjo piktadarystes, tai ir nupjovė.

4:9  Nuo Dievo pūstelėjimo jie žuvo; Jo rūstybės kvapas juos sunaikino.

4:10  Liūto riaumojimas ir piktos liūtės balsas nutildomi, jaunų liūtų dantys išdaužomi.

4:11  Senas liūtas žūva, neradęs grobio, ir liūtės jaunikliai išsisklaido.

4:12  Paslaptis mane aplankė ir mano ausis ją nugirdo.

4:13  Mąstant apie nakties regėjimus, kai gilus miegas buvo apėmęs žmones,

4:14  mane apėmė išgąstis ir drebėjimas, ir visi mano kaulai tirtėjo.

4:15  Dvasia praėjo pro mano veidą, ir mano plaukai pasišiaušė.

4:16  Ji stovėjo, tačiau jos neatpažinau. Pavidalas buvo prieš mano akis; buvo tylu, ir aš išgirdau balsą:

4:17  ‘Ar mirtingas žmogus gali būti teisesnis už Dievą? Ar jis gali būti tyresnis už savo Kūrėją?

4:18  Savo tarnais Jis nepasitiki ir mato angelų klaidas.

4:19  Juo labiau tie, kurie gyvena molio namuose, kurių pamatai – dulkės. Jie sunyks kandžių suėsti.

4:20  Jie naikinami nuo ryto iki vakaro ir pražūna niekieno nepastebimi.

4:21  Argi jų didybė nepranyksta? Jie miršta tiesos nesuvokdami’“.