LtKBB - John - 13

13:1  Prieš Paschos šventę Jėzus, žinodamas, kad atėjo Jo valanda iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą, ir mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo.

13:2  Vakarienės metu, kai velnias jau buvo įkvėpęs Simono sūnaus Judo Iskarijoto širdin sumanymą išduoti Jį,

13:3  žinodamas, kad Tėvas visa atidavęs į Jo rankas ir kad Jis išėjo iš Dievo ir eina pas Dievą,

13:4  Jėzus pakilo nuo stalo, nusivilko viršutinius drabužius ir persijuosė rankšluosčiu.

13:5  Po to įpylė vandens į praustuvą ir ėmė plauti mokiniams kojas bei šluostyti rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs.

13:6  Taip Jis priėjo prie Simono Petro. Šis Jam tarė: „Viešpatie, nejaugi Tu plausi man kojas?“

13:7  Jėzus jam atsakė: „Tu dabar nesupranti, ką Aš darau, bet vėliau suprasi“.

13:8  Petras atsiliepė: „Tu neplausi man kojų per amžius!“ Jėzus jam atsakė: „Jei nenuplausiu tavęs, neturėsi dalies su manimi“.

13:9  Tada Simonas Petras sušuko: „Viešpatie, ne tik mano kojas, bet ir rankas, ir galvą!“

13:10  Jėzus jam atsakė: „Kas nuplautas, tam reikia tik kojas nusiplauti, nes jis visas švarus. Ir jūs esate švarūs, bet ne visi“.

13:11  Nes Jis žinojo, kas Jį išduos, ir todėl sakė: „Jūs ne visi švarūs“.

13:12  Nuplovęs jų kojas, Jis užsivilko drabužius ir atsisėdęs paklausė: „Ar supratote, ką jums padariau?

13:13  Jūs vadinate mane ‘Mokytoju’ ir ‘Viešpačiu’, ir gerai sakote, nes Aš Tas esu.

13:14  Jei tad Aš – Viešpats ir Mokytojas – nuploviau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas plauti.

13:15  Aš jums daviau pavyzdį, kad Jūs darytumėte, kaip Aš jums dariau.

13:16  Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tarnas ne didesnis už savo šeimininką ir pasiuntinys ne didesnis už savo siuntėją.

13:17  Jeigu tai suprantate, palaiminti esate, taip elgdamiesi.

13:18  Ne apie jus visus tai sakau. Aš žinau, ką išsirinkau, bet turi išsipildyti Raštas: ‘Tas, kuris valgo su manimi duoną, pakėlė virš manęs savo kulną’.

13:19  Sakau jums dabar, prieš įvykstant, kad įvykus tikėtumėte, jog Aš Esu.

13:20  Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas priima mano pasiuntinį, tas priima mane, o kas mane priima, priima Tą, kuris mane siuntė“.

13:21  Tai pasakęs, Jėzus, sukrėstas dvasioje, tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų išduos mane!“

13:22  Tada mokiniai ėmė žvalgytis vienas į kitą, nesusivokdami, apie kurį Jis taip pasakė.

13:23  Vienas iš Jo mokinių, kurį Jėzus mylėjo, buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės.

13:24  Simonas Petras pamojo jam, kad šis paklaustų, apie kurį Jis kalba.

13:25  Tasai, pasilenkęs prie Jėzaus krūtinės, paklausė: „Kas jis, Viešpatie?“

13:26  Jėzus atsiliepė: „Tai tas, kuriam padažęs paduosiu kąsnį duonos“. Ir, pamirkęs duoną, Jis padavė Judui Iskarijotui, Simono sūnui.

13:27  Ir po šio kąsnio įėjo į jį šėtonas. Tada Jėzus jam pasakė: „Ką darai, daryk greičiau!“

13:28  Bet nė vienas iš esančių prie stalo nesuprato, kodėl Jis jam taip pasakė.

13:29  Kadangi Judo žinioje buvo kasa, kai kurie manė, jog Jėzus jam liepė: „Nupirk, ko mums reikia šventei“, arba kad jis duotų ką nors vargšams.

13:30  Taigi, paėmęs duonos kąsnį, anas tuojau išėjo. Buvo naktis.

13:31  Jam išėjus, Jėzus prabilo: „Dabar Žmogaus Sūnus pašlovintas, ir Dievas pašlovintas Jame.

13:32  O jeigu Dievas pašlovintas Jame, tai Dievas pašlovins Jį savyje, – bematant Jį pašlovins“.

13:33  „Vaikeliai, Aš jau nebeilgai būsiu su jumis. Jūs ieškosite manęs, bet sakau jums tą patį, ką žydams pasakiau: kur Aš einu, jūs negalite nueiti.

13:34  Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip Aš jus pamilau, kad ir jūs mylėtumėte vienas kitą.

13:35  Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“.

13:36  Simonas Petras Jį paklausė: „Viešpatie, kur Tu eini?“ Jėzus atsakė: „Kur Aš einu, tu dabar negali paskui mane sekti, bet vėliau nuseksi mane“.

13:37  Petras vėl klausė: „Viešpatie, kodėl gi negaliu dabar paskui Tave sekti? Aš savo gyvybę už Tave guldysiu!“

13:38  Jėzus atsakė: „Tu guldysi už mane gyvybę? Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi!“