Site uses cookies to provide basic functionality.

OK
JOHN
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21
Prev Up Next Toggle notes
Chapter 11
John LtKBB 11:1  Buvo vienas ligonis, Lozorius iš Betanijos kaimo, kur gyveno Marija ir jos sesuo Morta.
John LtKBB 11:2  Marija buvo ta pati moteris, kuri patepė Viešpatį kvepalais ir nušluostė savo plaukais Jo kojas. Jos brolis Lozorius sirgo.
John LtKBB 11:3  Todėl seserys nusiuntė Jam žinią: „Viešpatie! Tas, kurį Tu myli, serga!“
John LtKBB 11:4  Tai išgirdęs, Jėzus tarė: „Šita liga ne mirčiai, bet Dievo šlovei, kad per ją būtų pašlovintas Dievo Sūnus“.
John LtKBB 11:5  Jėzus mylėjo Mortą, jos seserį ir Lozorių.
John LtKBB 11:6  Taigi išgirdęs, kad tasai serga, Jis dar dvi dienas užtruko ten, kur buvo.
John LtKBB 11:7  Po to pasakė mokiniams: „Eikime vėl į Judėją!“
John LtKBB 11:8  Mokiniai Jam atsakė: „Rabi, ką tik žydai kėsinosi užmėtyti Tave akmenimis, o Tu vėl ten eini?“
John LtKBB 11:9  Jėzus tarė: „Argi ne dvylika valandų turi diena? Kas vaikščioja dieną, tas nesuklumpa, nes mato šio pasaulio šviesą.
John LtKBB 11:10  O kas vaikščioja naktį, suklumpa, nes jame nėra šviesos“.
John LtKBB 11:11  Tai pasakęs, pridūrė: „Mūsų bičiulis Lozorius užmigo, bet Aš einu jo pažadinti“.
John LtKBB 11:12  Jo mokiniai atsiliepė: „Viešpatie, jeigu jis miega, pasveiks“.
John LtKBB 11:13  Tačiau Jėzus kalbėjo apie jo mirtį, o jie manė, kad Jis kalba apie poilsio miegą.
John LtKBB 11:14  Pagaliau Jėzus atvirai jiems pasakė: „Lozorius mirė.
John LtKBB 11:15  Ir Aš džiaugiuosi, kad ten nebuvau, – dėl jūsų, kad tikėtumėte. Tad eikime pas jį“.
John LtKBB 11:16  Tuomet Tomas, vadinamas Dvyniu, tarė kitiems mokiniams: „Eikime ir mes numirti su Juo!“
John LtKBB 11:17  Atėjęs Jėzus rado Lozorių jau keturias dienas išgulėjusį kape.
John LtKBB 11:18  O Betanija buvo arti Jeruzalės, maždaug penkiolika stadijų atstu.
John LtKBB 11:19  Daug žydų buvo atėję pas Mortą ir Mariją paguosti jų dėl brolio.
John LtKBB 11:20  Morta, išgirdusi ateinant Jėzų, išėjo Jo pasitikti. Marija sėdėjo namie.
John LtKBB 11:21  Morta tarė Jėzui: „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs.
John LtKBB 11:22  Bet ir dabar žinau: ko tik prašysi Dievo, Dievas Tau duos“.
John LtKBB 11:23  Jėzus jai pasakė: „Tavo brolis prisikels!“
John LtKBB 11:24  Morta atsiliepė: „Aš žinau, jog jis prisikels prisikėlime, paskutinę dieną“.
John LtKBB 11:25  Jėzus jai tarė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir mirtų, bus gyvas.
John LtKBB 11:26  Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, nemirs per amžius. Ar tai tiki?“
John LtKBB 11:27  Ji atsakė: „Taip, Viešpatie! Aš tikiu, jog Tu esi Kristus, Dievo Sūnus, kuris turi ateiti į šį pasaulį“.
John LtKBB 11:28  Tai pasakiusi, ji nuėjo ir slapčiomis pašaukė savo seserį Mariją, jai pranešdama: „Mokytojas atėjo ir šaukia tave“.
John LtKBB 11:29  Išgirdusi ši greitai pakilo ir nuėjo pas Jį.
John LtKBB 11:30  Jėzus dar nebuvo įėjęs į kaimą, bet tebebuvo toje vietoje, kur Jį pasitiko Morta.
John LtKBB 11:31  Kai žydai, buvę su ja namuose ir ją guodę, pamatė ją skubiai keliantis ir išeinant, nusekė paskui, sakydami: „Ji eina prie kapo“.
John LtKBB 11:32  Marija, atėjusi ten, kur buvo Jėzus, ir Jį pamačiusi, puolė Jam po kojų, sakydama: „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs“.
John LtKBB 11:33  Jėzus, pamatęs ją ir kartu atėjusius žydus verkiančius, sudejavo dvasioje ir susijaudinęs
John LtKBB 11:34  paklausė: „Kur jį paguldėte?“ Jie atsakė: „Viešpatie, eik ir pažiūrėk“.
John LtKBB 11:36  Tada žydai ėmė kalbėti: „Štai kaip Jis jį mylėjo!“
John LtKBB 11:37  O kiti sakė: „Argi Tas, kuris atvėrė neregiui akis, negalėjo padaryti, kad šitas nemirtų?“
John LtKBB 11:38  Ir vėl dejuodamas Jėzus atėjo prie kapo. Tai buvo ola, užrista akmeniu.
John LtKBB 11:39  Jėzus tarė: „Nuriskite akmenį!“ Mirusiojo sesuo Morta įspėjo: „Viešpatie, jis jau dvokia, nes jau keturios dienos, kai jis miręs“.
John LtKBB 11:40  Jėzus jai tarė: „Argi nesakiau tau, kad jei tikėsi, pamatysi Dievo šlovę?!“
John LtKBB 11:41  Jie nurito akmenį nuo ten, kur gulėjo numirėlis. Jėzus pakėlė akis aukštyn ir prabilo: „Tėve, dėkoju Tau, kad mane išgirdai.
John LtKBB 11:42  Aš žinojau, kad visada mane girdi. Tačiau tai sakau dėl čia esančiųjų, kad jie tikėtų, jog Tu esi mane siuntęs“.
John LtKBB 11:43  Tai pasakęs, Jis galingu balsu sušuko: „Lozoriau, išeik!“
John LtKBB 11:44  Ir numirėlis išėjo. Jo rankos ir kojos buvo apvyniotos laidojimo aprišalais, veidas aprištas drobule. Jėzus jiems liepė: „Atvyniokite jį ir leiskite jam eiti“.
John LtKBB 11:45  Daugelis žydų, kurie buvo atėję pas Mariją ir matė, ką Jėzus padarė, įtikėjo Jį.
John LtKBB 11:46  Bet kai kurie nuėjo pas fariziejus ir pranešė jiems, ką Jėzus padaręs.
John LtKBB 11:47  Tada aukštieji kunigai ir fariziejai sušaukė sinedrioną ir svarstė: „Ką darysime? Šitas žmogus daro daug ženklų.
John LtKBB 11:48  Jei taip Jį paliksime, visi įtikės Jį; ateis romėnai ir užims mūsų vietą bei tautą“.
John LtKBB 11:49  Vienas iš jų – Kajafas, tais metais vyriausiasis kunigas – jiems tarė: „Jūs nieko neišmanote
John LtKBB 11:50  ir nepagalvojate, jog mums geriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą, o ne visa tauta žūtų“.
John LtKBB 11:51  Jis tai pasakė ne iš savęs, bet, būdamas tų metų vyriausiasis kunigas, pranašavo, jog Jėzui reikės mirti už tautą,
John LtKBB 11:52  ir ne tik už tautą, bet tam, kad suburtų į viena išsklaidytuosius Dievo vaikus.
John LtKBB 11:53  Nuo tos dienos jie buvo nusprendę Jį nužudyti.
John LtKBB 11:54  Todėl Jėzus nebevaikščiojo viešai tarp žydų, bet pasitraukė iš ten į vietovę netoli dykumos, į miestelį, vadinamą Efraimu, ir ten apsistojo kartu su savo mokiniais.
John LtKBB 11:55  Artinosi žydų Pascha. Daugelis iš viso krašto prieš Paschą atėjo į Jeruzalę apsivalyti.
John LtKBB 11:56  Jie ieškojo Jėzaus ir, stoviniuodami šventykloje, kalbėjosi: „Kaip jūs manote? Nejaugi Jis nebeateis į šventę?“
John LtKBB 11:57  Mat aukštieji kunigai ir fariziejai išleido įsakymą, kad žinantys praneštų, kur Jis esąs, kad galėtų Jį suimti.