LtKBB - John - 4

4:1  Viešpats, sužinojęs, kad fariziejai išgirdo, jog Jo mokinių skaičius labiau auga negu Jono ir Jis gausiau krikštija

4:2  (nors pats Jėzus nekrikštydavo, tik Jo mokiniai),

4:3  paliko Judėją ir vėl išėjo į Galilėją.

4:4  Jam reikėjo eiti per Samariją.

4:5  Taigi Jis užsuko į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, netoli nuo lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui.

4:6  Tenai buvo Jokūbo šulinys. Nuvargęs iš kelionės, Jėzus atsisėdo prie šulinio. Buvo apie šeštą valandą.

4:7  Viena samarietė moteris atėjo semtis vandens. Jėzus ją paprašė: „Duok man gerti“.

4:8  (Tuo tarpu Jo mokiniai buvo nuėję į miestą nusipirkti maisto.)

4:9  Samarietė atsakė: „Kaip Tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti?“ (Mat žydai nebendrauja su samariečiais.)

4:10  Jėzus jai tarė: „Jei tu pažintum Dievo dovaną ir kas yra Tas, kuris tave prašo: ‘Duok man gerti’, pati būtum Jį prašiusi, ir Jis tau būtų davęs gyvojo vandens!“

4:11  Moteris atsiliepė: „Viešpatie, bet Tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur Tu imsi gyvojo vandens?

4:12  Argi Tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai?“

4:13  Jėzus atsakė: „Kiekvienas, kas geria šitą vandenį, ir vėl trokš.

4:14  O kas gers vandenį, kurį Aš jam duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą“.

4:15  Tada moteris Jam tarė: „Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau ir nebevaikščiočiau jo semtis čionai“.

4:16  Jėzus atsiliepė: „Eik, pakviesk savo vyrą ir sugrįžk čia“.

4:17  Moteris atsakė: „Aš neturiu vyro“. Jėzus jai tarė: „Gerai pasakei: ‘Neturiu vyro’,

4:18  nes esi turėjusi penkis vyrus, ir tas, kurį dabar turi, nėra tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei“.

4:19  Moteris atsiliepė: „Aš matau, Viešpatie, jog Tu esi pranašas.

4:20  Mūsų tėvai garbino ant šito kalno, o jūs sakote, kad Jeruzalė esanti vieta, kur reikia garbinti“.

4:21  Jėzus atsakė: „Moterie, tikėk manimi, jog ateina valanda, kada garbinsite Tėvą ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje.

4:22  Jūs garbinate, ko nepažįstate, o mes garbiname, ką pažįstame, nes išgelbėjimas – iš žydų.

4:23  Bet ateina valanda, – jau dabar ji yra, – kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą dvasioje ir tiesoje, nes Tėvas tokių Jo garbintojų ieško.

4:24  Dievas yra Dvasia, ir Jį garbinantys turi garbinti dvasioje ir tiesoje“.

4:25  Moteris Jam sako: „Žinau, jog ateina Mesijas (tai yra Kristus). Atėjęs Jis mums viską paskelbs“.

4:26  Jėzus jai tarė: „Tai Aš, kuris su tavimi kalbu!“

4:27  Tuo metu sugrįžo Jo mokiniai ir nustebo, kad Jis kalbėjo su moterimi. Vis dėlto nė vienas nepaklausė: „Ko iš jos nori?“ arba: „Apie ką su ja kalbi?“

4:28  O moteris, palikusi ąsotį, nubėgo į miestą ir apskelbė žmonėms:

4:29  „Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik Jis nebus Kristus?“

4:30  Ir žmonės iš miesto ėjo pas Jį.

4:31  Tuo tarpu mokiniai ragino Jį, sakydami: „Rabi, valgyk!“

4:32  O Jis jiems tarė: „Aš turiu valgyti maisto, kurio jūs nežinote“.

4:33  Tada mokiniai pradėjo vienas kitą klausinėti: „Nejaugi kas atnešė Jam valgyti?“

4:34  Bet Jėzus tarė: „Mano maistas – vykdyti valią To, kuris mane siuntė, ir baigti Jo darbą.

4:35  Argi jūs nesakote: ‘Dar keturi mėnesiai, ir ateis pjūtis’? Štai sakau jums: pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus – jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai.

4:36  Jau pjovėjas uždarbį gauna ir renka vaisių amžinajam gyvenimui, kad kartu džiaugtųsi ir sėjėjas, ir pjovėjas.

4:37  Čia teisingai priežodis sako: ‘Vienas pasėja, kitas nupjauna’.

4:38  Aš pasiunčiau jus nuimti derliaus, į kurį jūs neįdėjote darbo. Kiti pasidarbavo, o jūs įstojote į jų darbą“.

4:39  Daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų dėl moters žodžių: „Jis man pasakė viską, ką esu padariusi“.

4:40  Atėję samariečiai prašė Jį pasilikti pas juos, ir Jis ten pasiliko dvi dienas.

4:41  Ir dar daug žmonių įtikėjo dėl Jo žodžių.

4:42  O moteriai jie pasakė: „Dabar tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad Jis iš tiesų yra Kristus, pasaulio Gelbėtojas“.

4:43  Po dviejų dienų Jis išvyko iš ten į Galilėją.

4:44  Pats Jėzus buvo paliudijęs: „Pranašas negerbiamas savo tėviškėje“.

4:45  Kai Jis pasiekė Galilėją, galilėjiečiai priėmė Jį, nes buvo matę visa, ką Jis padarė per šventę Jeruzalėje; mat ir jie buvo nukeliavę į tą šventę.

4:46  Taigi Jėzus vėl atėjo į Galilėjos Kaną, kur buvo pavertęs vandenį vynu. Kafarnaume buvo vienas karaliaus valdininkas, kurio sūnus sirgo.

4:47  Išgirdęs, jog Jėzus iš Judėjos sugrįžo į Galilėją, jis atėjo pas Jį ir maldavo ateiti ir išgydyti jo sūnų, kuris buvo prie mirties.

4:48  Tuomet Jėzus jam atsakė: „Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, niekaip netikėsite“.

4:49  Karaliaus valdininkas prašė: „Viešpatie, ateik, kol mano vaikas dar nenumirė“.

4:50  Jėzus jam tarė: „Eik, tavo sūnus gyvas!“ Žmogus patikėjo Jėzaus jam pasakytu žodžiu ir išėjo.

4:51  Pareinantį pasitiko Jį tarnai ir pranešė: „Tavo vaikas gyvas“.

4:52  Jis paklausė, kurią valandą jam pasidarė geriau. Jie atsakė: „Vakar septintą valandą dingo jam karštis“.

4:53  Taip tėvas patyrė, kad tai buvo ta valanda, kada Jėzus pasakė jam: „Tavo sūnus gyvas“. Ir įtikėjo jis pats bei visi jo namai.

4:54  Tai buvo antras stebuklas, kurį Jėzus padarė, sugrįžęs iš Judėjos į Galilėją.