LtKBB - John - 5

5:1  Kiek vėliau buvo žydų šventė, ir Jėzus nukeliavo į Jeruzalę.

5:2  Jeruzalėje, prie Avių vartų, yra maudyklė, žydiškai vadinama Betezda, turinti penkias stogines.

5:3  Jose gulėdavo daugybė ligonių – aklų, luošų, paralyžiuotų, kurie laukė vandens sujudant.

5:4  Mat kartkartėmis maudyklėn nusileisdavo angelas ir sujudindavo vandenį. Kas, vandeniui pajudėjus, pirmas įlipdavo į tvenkinį, pagydavo, kad ir kokia liga sirgdavo.

5:5  Ten buvo vienas žmogus, išsirgęs trisdešimt aštuonerius metus.

5:6  Pamatęs jį gulintį ir sužinojęs jį labai seniai sergant, Jėzus paklausė: „Ar nori pasveikti?“

5:7  Ligonis Jam atsakė: „Viešpatie, aš neturiu žmogaus, kuris, vandeniui sujudėjus, mane įkeltų į tvenkinį. O kol pats einu, kitas įlipa greičiau už mane“.

5:8  Jėzus jam tarė: „Kelkis, imk savo gultą ir vaikščiok!“

5:9  Žmogus bematant išgijo, pasiėmė gultą ir pradėjo vaikščioti. O toji diena buvo sabatas.

5:10  Todėl žydai sakė išgydytajam: „Šiandien sabatas, tau negalima nešti gulto“.

5:11  Jis jiems atsakė: „Tas, kuris mane išgydė, man liepė: ‘Imk savo gultą ir vaikščiok!’“

5:12  Jie klausinėjo: „O kas Tas žmogus, kuris tau liepė: ‘Imk savo gultą ir vaikščiok’?“

5:13  Išgydytasis nežinojo, kas Jis, kadangi Jėzus pasitraukė, miniai susirinkus toje vietoje.

5:14  Vėliau Jėzus jį sutiko šventykloje ir tarė: „Štai tu esi pasveikęs. Daugiau nebenusidėk, kad neatsitiktų tau kas blogesnio!“

5:15  Žmogus nuėjo ir pranešė žydams, kad jį išgydė Jėzus.

5:16  Žydai dėl to persekiojo Jėzų ir norėjo Jį nužudyti, kad Jis taip darė per sabatą.

5:17  O Jėzus jiems atsakė: „Mano Tėvas darbuojasi lig šiolei, ir Aš darbuojuosi“.

5:18  Dėl to žydai dar labiau ieškojo progos Jį nužudyti, nes Jis ne tik laužė sabatą, bet ir vadino Dievą savo Tėvu, lygindamas save su Dievu.

5:19  Jėzus jiems atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Sūnus nieko negali daryti iš savęs, o vien tai, ką mato darant Tėvą; nes ką Jisai daro, lygiai daro ir Sūnus.

5:20  Nes Tėvas myli Sūnų ir rodo Jam visa, ką pats daro. Ir Jam parodys dalykų, dar didesnių už šituos, kad jūs stebėsitės.

5:21  Kaip Tėvas prikelia numirusius ir juos atgaivina, taip ir Sūnus grąžina gyvybę, kam nori.

5:22  Ir Tėvas nieko neteisia, bet visą teismą pavedė Sūnui,

5:23  kad visi gerbtų Sūnų, kaip gerbia Tėvą. Kas negerbia Sūnaus, tas negerbia Jį siuntusio Tėvo.

5:24  Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą.

5:25  Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ateina valanda, – ir dabar jau yra, – kada mirusieji išgirs Dievo Sūnaus balsą, ir kurie išgirs, tie atgis.

5:26  Nes kaip Tėvas turi gyvybę pats savyje, taip davė ir Sūnui turėti gyvybę pačiam savyje,

5:27  ir taip pat suteikė Jam valdžią teisti, nes Jis – Žmogaus Sūnus.

5:28  Nesistebėkite tuo, nes ateina valanda, kai visi, esantys kapuose, išgirs Jo balsą.

5:29  Ir tie, kurie darė gera, išeis gyvenimo prisikėlimui, o kurie darė bloga – teismo prisikėlimui.

5:30  Iš savęs Aš nieko negaliu daryti. Aš teisiu, kaip girdžiu, ir mano teismas teisingas, nes Aš ieškau ne savo valios, bet valios Tėvo, kuris mane siuntė“.

5:31  „Jei Aš pats apie save liudiju, mano liudijimas nėra tikras.

5:32  Bet apie mane liudija kitas, ir Aš žinau, kad Jo liudijimas, kuriuo Jis liudija apie mane, yra tikras.

5:33  Jūs buvote nusiuntę pas Joną, ir jis paliudijo tiesą.

5:34  Aš neieškau žmogaus liudijimo, bet šitai kalbu tam, kad būtumėte išgelbėti.

5:35  Jonas buvo degantis ir šviečiantis žiburys, tačiau jūs panorėjote tik valandėlę jo šviesa pasidžiaugti.

5:36  O Aš turiu aukštesnį liudijimą negu Jono: tie darbai, kuriuos man skyrė nuveikti Tėvas, – patys darbai, kuriuos Aš darau, – liudija apie mane, kad mane siuntė Tėvas.

5:37  Ir mane pasiuntęs Tėvas pats paliudijo apie mane. Bet jūs niekad nesate girdėję Jo balso, nei regėję Jo pavidalo,

5:38  ir neturite Jo žodžio, jumyse pasiliekančio, nes netikite Tuo, kurį Jis siuntė.

5:39  Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose turį amžinąjį gyvenimą. O Raštai liudija apie mane,

5:40  bet jūs nenorite ateiti pas mane, kad turėtumėte gyvenimą“.

5:41  „Šlovės iš žmonių Aš nepriimu.

5:42  Aš žinau, kad neturite savyje Dievo meilės.

5:43  Aš atėjau savo Tėvo vardu, o jūs manęs nepriimate. Jei kitas ateitų savo vardu, tą jūs priimtumėte.

5:44  Kaipgi jūs galite tikėti, jeigu vienas iš kito priimate šlovę, o tos šlovės, kuri iš vieno Dievo ateina, neieškote?

5:45  Nemanykite, kad Aš jus kaltinsiu Tėvui! Jūsų kaltintojas yra Mozė, į kurį esate savo viltis sudėję.

5:46  Jeigu jūs tikėtumėte Moze, tai tikėtumėte ir manimi, nes jis rašė apie mane.

5:47  Bet jeigu jūs netikite jo raštais, kaipgi patikėsite mano žodžiais?!“