LtKBB - John - 9

9:1  Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį.

9:2  Jo mokiniai paklausė: „Rabi, kas nusidėjo, – jis pats ar jo tėvai, – kad gimė aklas?“

9:3  Jėzus atsakė: „Nei jis nusidėjo, nei jo tėvai, bet dėl to, kad jame apsireikštų Dievo darbai.

9:4  Man reikia dirbti darbus To, kuris mane siuntė, kol yra diena. Ateina naktis, kada niekas negalės dirbti.

9:5  Kol esu pasaulyje, esu pasaulio šviesa!“

9:6  Tai taręs, Jis spjovė žemėn, padarė purvo iš seilių, patepė juo neregio akis

9:7  ir tarė jam: „Eik ir nusiprausk Siloamo tvenkinyje“. (Išvertus „Siloamas“ reiškia: „Pasiųstasis“.) Tas nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis.

9:8  Kaimynai ir tie, kurie anksčiau matydavo jį aklą, klausė: „Ar čia ne tas, kuris sėdėdavo elgetaudamas?“

9:9  Vieni sakė: „Tai jis“. Kiti: „Ne, tik panašus į jį“. O jis atsakė: „Tai aš“.

9:10  Tada jie klausė jį: „Kaip atsivėrė tau akys?“

9:11  Jis atsakė: „Žmogus, vadinamas Jėzumi, padarė purvo, patepė juo mano akis ir pasakė: ‘Eik į Siloamo tvenkinį ir nusiprausk’. Aš nuėjau, nusiprausiau ir praregėjau“.

9:12  Tada jie paklausė: „Kur Jis?“ Šis atsakė: „Nežinau“.

9:13  Jie nusivedė buvusį neregį pas fariziejus.

9:14  O toji diena, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė akis, buvo sabatas.

9:15  Fariziejai jį iš naujo paklausė, kaip jis praregėjęs. Tas jiems paaiškino: „Jis uždėjo man ant akių purvo, aš nusiprausiau, ir dabar regiu“.

9:16  Kai kurie fariziejai kalbėjo: „Tas žmogus ne iš Dievo, nes nesilaiko sabato“. O kiti sakė: „Kaip galėtų nuodėmingas žmogus daryti tokius ženklus?!“ Ir jie tarp savęs nesutarė.

9:17  Tuomet jie vėl paklausė buvusį neregį: „O ką tu pasakysi apie žmogų, atvėrusį tau akis?“ Šis atsakė: „Jis pranašas“.

9:18  Bet žydai netikėjo, kad jis buvo aklas ir praregėjo, kol pašaukė praregėjusiojo tėvus

9:19  ir paklausė jų: „Ar šitas jūsų sūnus, kurį sakote gimus aklą? Tai kaip jis dabar regi?“

9:20  Jo tėvai jiems atsakė: „Mes žinome, kad jis mūsų sūnus ir kad jis gimė aklas.

9:21  O kaip jis praregėjo, mes nežinome, nei kas jam atvėrė akis, nežinome. Klauskite jį patį, jis suaugęs ir pats tegul kalba už save“.

9:22  Jo tėvai taip kalbėjo, bijodami žydų. Nes žydai jau buvo nutarę: jei kas tik išpažintų Jėzų esant Kristų, turėtų būti pašalintas iš sinagogos.

9:23  Todėl jo tėvai pasakė: „Jis suaugęs, klauskite jį patį“.

9:24  Tada jie antrą kartą pasišaukė buvusį neregį ir pasakė jam: „Šlovink Dievą! Mes žinome, kad Tas žmogus nusidėjėlis“.

9:25  Jis atsiliepė: „Ar Jis nusidėjėlis, aš nežinau. Viena žinau: buvau aklas, o dabar regiu“.

9:26  Jie vėl klausė: „Ką Jis tau darė? Kaip Jis tau atvėrė akis?“

9:27  Šis atsakė: „Aš jau sakiau jums, tik jūs neklausėte. Ar dar kartą norite išgirsti? Gal ir jūs norite tapti Jo mokiniais?“

9:28  Tada jie išplūdo jį ir pasakė: „Tu esi Jo mokinys, o mes – Mozės mokiniai.

9:29  Mes žinome, kad Mozei Dievas kalbėjo, o iš kur šitas, nežinome“.

9:30  Žmogus jiems atsakė: „Tai tikrai nuostabu, kad nežinote, iš kur Jis. O juk Jis man atvėrė akis!

9:31  Žinome, kad Dievas neišklauso nusidėjėlių. Bet jei kas yra Dievo garbintojas ir vykdo Jo valią – tą Jis išklauso.

9:32  Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis!

9:33  Jei šitas nebūtų iš Dievo, Jis nieko negalėtų padaryti“.

9:34  Jie atsakė jam: „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar mus mokai?!“ Ir išvarė jį lauk.

9:35  Jėzus, išgirdęs, kad jie išvarė jį lauk, surado jį ir paklausė: „Ar tiki Dievo Sūnų?“

9:36  Šis atsakė: „O kas Jis, Viešpatie, kad Jį tikėčiau?“

9:37  Jėzus jam tarė: „Tu jau esi Jį matęs, ir dabar Jis su tavimi kalba“.

9:38  Tada jis sušuko: „Tikiu, Viešpatie!“, ir pagarbino Jį.

9:39  O Jėzus pasakė: „Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo, – kad neregiai praregėtų, o regintieji apaktų“.

9:40  Prie Jo esantys fariziejai, tai išgirdę, paklausė: „Tai gal ir mes akli?“

9:41  Jėzus jiems atsakė: „Jei būtumėte akli, neturėtumėte nuodėmės, bet dabar sakote: ‘Mes regime!’ – Todėl jūsų nuodėmė pasilieka“.