LtKBB - Job - 10

10:1  „Mano siela pavargo nuo gyvenimo, tad skųsiuos atvirai, kalbėsiu iš sielos kartėlio.

10:2  Sakysiu Dievui: ‘Nepasmauk manęs, parodyk man, kodėl su manimi kovoji.

10:3  Ar Tau gera prispausti ir paniekinti savo rankų darbą, ir šviesti nedorėlių pasitarime?

10:4  Ar Tavo akys kūniškos, ar matai taip, kaip žmogus?

10:5  Ar Tavo dienos kaip žmogaus dienos ir Tavo metai kaip žmonių laikas,

10:6  kad ieškai mano kaltės ir teiraujiesi mano nuodėmių,

10:7  nors žinai, kad nesu nedorėlis? Nėra nė vieno, kuris mane išgelbėtų iš Tavo rankų.

10:8  Tavo rankos padarė mane, o dabar nori mane sunaikinti.

10:9  Atsimink, kad mane iš molio padarei ir vėl į dulkes paversi.

10:10  Kaip pieną mane išliejai ir kaip sūrį suspaudei.

10:11  Tu apvilkai mane kūnu ir oda, kaulais ir gyslomis sutvirtinai mane.

10:12  Gyvybę ir palankumą man suteikei, Tavo aplankymas saugojo mano dvasią.

10:13  Visa tai paslėpei savo širdyje; žinau, kad tai yra su Tavimi.

10:14  Jeigu nusidedu, Tu pastebi tai ir mano kalčių neatleidi.

10:15  Jei aš nedorėlis, vargas man! O jei aš ir teisus, negaliu pakelti galvos, nes esu pilnas gėdos. Pažiūrėk į mano vargą,

10:16  nes jis didėja. Kaip liūtas mane medžioji ir pasirodai baisingas prieš mane.

10:17  Tu pastatai naujus liudytojus prieš mane ir daugini savo pasipiktinimą; permainos ir karai kyla prieš mane.

10:18  Kodėl leidai man gimti? O kad būčiau miręs ir niekas nebūtų manęs matęs.

10:19  Aš būčiau tarsi nebuvęs ir iš įsčių būčiau nuneštas į kapą.

10:20  Mano gyvenimo dienų mažai; palik mane, kad nors kiek atsikvėpčiau,

10:21  prieš išeidamas ten, iš kur negrįžta, į tamsos šalį ir mirties šešėlį.

10:22  Į gūdžios tamsos šalį, kur mirties šešėlis, kur nėra skirtumo tarp šviesos ir tamsos’“.