LtKBB - Matthew - 20

20:1  „Su dangaus karalyste yra panašiai, kaip su šeimininku, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui.

20:2  Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną.

20:3  Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo.

20:4  Jis tarė jiems: ‘Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir, kas bus teisinga, aš jums užmokėsiu!’ Jie nuėjo.

20:5  Ir vėl išėjęs apie šeštą ir devintą valandą, jis taip pat padarė.

20:6  Išėjęs apie vienuoliktą, jis rado dar kitus stovinčius be darbo ir sako jiems: ‘Ko čia stovite visą dieną be darbo?’

20:7  Jie atsakė: ‘Kad niekas mūsų nepasamdė’. Jis tarė jiems: ‘Eikite ir jūs į vynuogyną, ir, kas bus teisinga, jūs gausite’.

20:8  Atėjus vakarui, vynuogyno šeimininkas liepė ūkvedžiui: ‘Pašauk darbininkus ir išmokėk jiems atlyginimą, pradėdamas nuo paskutiniųjų ir baigdamas pirmaisiais!’

20:9  Atėję pasamdytieji apie vienuoliktą valandą kiekvienas gavo po denarą.

20:10  Prisiartinę pirmieji manė daugiau gausią, bet irgi gavo po denarą.

20:11  Paėmę jie murmėjo prieš šeimininką,

20:12  sakydami: ‘Šitie paskutinieji tedirbo vieną valandą, o tu sulyginai juos su mumis, nešusiais dienos ir kaitros naštą’.

20:13  Bet jis vienam iš jų atsakė: ‘Bičiuli, aš tavęs neskriaudžiu! Argi ne už denarą susiderėjai su manimi?

20:14  Imk, kas tavo, ir eik sau. Aš noriu ir šitam paskutiniam duoti tiek, kiek tau.

20:15  Argi aš neturiu teisės daryti ką noriu su tuo, kas mano? Ar todėl tavo akis pikta, kad aš geras?’

20:16  Taip paskutinieji bus pirmi, o pirmieji – paskutiniai; nes daug yra pašauktų, bet maža išrinktų“.

20:17  Išvykdamas į Jeruzalę, Jėzus pasiėmė skyrium dvylika mokinių ir kelyje kalbėjo jiems:

20:18  „Štai einame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus išduotas aukštiesiems kunigams bei Rašto žinovams. Jie nuteis Jį mirti,

20:19  atiduos pagonims tyčiotis, nuplakti ir nukryžiuoti, ir trečią dieną Jis prisikels“.

20:20  Tada prie Jėzaus priėjo Zebediejaus sūnų motina kartu su savo sūnumis ir, pagarbinusi Jį, ėmė kažko prašyti.

20:21  Jis paklausė jos: „Ko nori?“ Toji atsakė: „Leisk, kad šitie abu mano sūnūs Tavo karalystėje sėdėtų vienas Tavo dešinėje, o kitas kairėje“.

20:22  Jėzus atsakė: „Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią Aš gersiu, ir būti krikštijami krikštu, kuriuo Aš krikštijamas?“ Jie atsakė: „Galime“.

20:23  Tuomet Jis tarė: „Mano taurę, tiesa, gersite, ir krikštu, kuriuo Aš krikštijamas, būsite pakrikštyti, bet vietą mano dešinėje ar kairėje ne Aš duodu; tai bus tiems, kuriems mano Tėvo paruošta“.

20:24  Tai išgirdę, kiti dešimt mokinių supyko ant dviejų brolių.

20:25  O Jėzus, pasikvietęs juos pas save, tarė: „Jūs žinote, kad pagonių valdovai jiems viešpatauja ir didieji juos valdo.

20:26  Bet tarp jūsų taip neturi būti. Kas iš jūsų nori būti didžiausias, tebūnie jūsų tarnas,

20:27  ir kas nori būti pirmas tarp jūsų, tebūnie jūsų vergas.

20:28  Ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“.

20:29  Jiems išeinant iš Jericho, paskui Jį sekė didelė minia.

20:30  Ir štai pakelėje sėdėjo du neregiai. Išgirdę praeinantį Jėzų, jie ėmė šaukti: „Viešpatie, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!“

20:31  Minia draudė juos, kad tylėtų, bet anie dar garsiau šaukė: „Viešpatie, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!“

20:32  Jėzus sustojo, pašaukė juos ir paklausė: „Ko norite, kad jums padaryčiau?“

20:33  Neregiai Jam atsakė: „Viešpatie, kad atsivertų mūsų akys“.

20:34  Pasigailėjęs Jėzus palietė jų akis; jie tučtuojau praregėjo ir nusekė paskui Jį.