LtKBB - Numbers - 32

32:1  Rubeno ir Gado giminės turėjo daug gyvulių. Jie matė Jazero ir Gileado žemes, tinkamas gyvuliams auginti.

32:2  Atėję pas Mozę, kunigą Eleazarą ir izraelitų kunigaikščius, jie tarė:

32:3  „Ataroto, Dibono, Jazero, Nimros, Hešbono, Elealės, Sebamo, Nebojo ir Beono žemės,

32:4  kurios, Viešpačiui padedant, buvo užimtos izraelitų, labai tinka gyvuliams auginti, o mes, tavo tarnai, turime gyvulių.

32:5  Taigi jei radome malonę tavo akyse, prašome, kad mums, tavo tarnams, atiduotum ją nuosavybėn ir nevestum mūsų per Jordaną“.

32:6  Mozė jiems atsakė: „Argi, kai jūsų broliai kariaus, jūs čia sėdėsite?

32:7  Kodėl atkalbinėjate izraelitus, kad jie neitų į žemę, kurią Viešpats jiems atidavė?

32:8  Taip elgėsi jūsų tėvai, kai siunčiau iš Kadeš Barnėjos apžiūrėti kraštą.

32:9  Jie, nuėję iki Eškolo slėnio ir apžiūrėję visą kraštą, įbaugino izraelitus, kad neitų į šalį, kurią Viešpats jiems pažadėjo.

32:10  Tada Viešpats užsirūstinęs prisiekė:

32:11  ‘Šitie žmonės, kurie išėjo iš Egipto, dvidešimties metų ir vyresni, neišvys žemės, kurią pažadėjau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, nes jie nesekė manimi iki galo,

32:12  išskyrus kenazą Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę, kurie iki galo sekė Viešpačiu’.

32:13  Viešpats, užsirūstinęs ant izraelitų, leido jiems klaidžioti dykumoje, kol išmirė visa karta, kuri buvo nusikaltusi Viešpačiui.

32:14  Dabar jūs stojate savo tėvų vieton, kad dar labiau padidintumėte Viešpaties įtūžimą prieš Izraelį.

32:15  Jei nenorite Jo klausyti, Jis vėl paliks tautą dykumoje, ir jūs pražudysite visą šią tautą“.

32:16  Jie, prisiartinę prie Mozės, tarė: „Pastatysime tvartus galvijams, taip pat mūsų vaikams miestus;

32:17  mes gi patys apsiginklavę eisime į kovą izraelitų priekyje, kol įvesime juos į jų žemes. Tuo tarpu mūsų vaikai gyvens apmūrytuose miestuose dėl šio krašto gyventojų.

32:18  Negrįšime į savo namus, kol visi izraelitai gaus savo dalį,

32:19  nieko nereikalausime anoje pusėje Jordano, nes mūsų dalis yra šiapus Jordano“.

32:20  Mozė jiems atsakė: „Jei taip darysite ir stosite į kovą Viešpaties akivaizdoje,

32:21  ir visi karui tinkami vyrai apsiginklavę pereis Jordaną, iki priešas bus nugalėtas

32:22  ir visa žemė bus paimta, tuomet nenusikalsite nei Viešpačiui, nei Izraeliui ir ši žemė bus jūsų Viešpaties akivaizdoje.

32:23  Jei nedarysite, ką sakote, tai nusidėsite Viešpačiui ir žinokite, kad būsite nubausti.

32:24  Taigi statykite miestus savo vaikams, tvartus avims bei galvijams ir įvykdykite, ką pažadėjote“.

32:25  Gaditai ir rubenai atsakė Mozei: „Mes, tavo tarnai, darysime, ką mūsų valdovas liepia.

32:26  Savo vaikus ir moteris, avis ir galvijus paliksime Gileado miestuose,

32:27  mes gi, tavo tarnai, visi apsiginklavę trauksime į karą, kaip tu, valdove, sakai“.

32:28  Mozė įsakė kunigui Eleazarui, Nūno sūnui Jozuei ir izraelitų giminių vadams:

32:29  „Jei gaditai ir rubenai kartu su jumis pereis Jordaną su ginklais ir žemė bus paimta, duokite jiems paveldėti Gileadą.

32:30  Jei nenorės eiti kartu su jumis apsiginklavę į Kanaano žemę, tegul pasilieka tarp jūsų“.

32:31  Gaditai ir rubenai atsakė: „Kaip Viešpats įsakė savo tarnams, taip mes darysime.

32:32  Mes eisime apsiginklavę Viešpaties akivaizdoje į Kanaano žemę, kad gautume dalį šiapus Jordano“.

32:33  Mozė davė gaditams ir rubenams bei pusei Juozapo sūnaus Manaso giminės amoritų karaliaus Sihono ir Bašano karaliaus Ogo karalysčių žemes su jų miestais.

32:34  Gaditai atstatė sutvirtintus Dibono, Ataroto, Aroero,

32:35  Atroto, Šofano, Jazero, Jogbohos,

32:36  Bet Nimros, Bet Harano miestus ir pastatė savo galvijams tvartus.

32:37  Rubenai atstatė Hešboną, Elealę, Kirjataimą,

32:38  Neboją, Baal Meoną ir Sibmą, pakeisdami jų vardus.

32:39  Manaso sūnaus Machyro sūnūs patraukė į Gileadą ir jį užėmė, išvydami jo gyventojus amoritus.

32:40  Mozė davė Gileado žemes Manaso sūnui Machyrui, kuris ten apsigyveno.

32:41  O Manaso sūnus Jayras nuėjęs užėmė krašto miestelius ir juos pavadino Havot Jayru.

32:42  Taip pat Nobachas nuėjęs užėmė Kenatą su jo kaimais ir jį pavadino savo vardu – Nobachas.