LtKBB - Psalms - 109

109:1  Netylėk, mano gyriaus Dieve.

109:2  Nedorėlio burna ir klastingojo burna prieš mane atsivėrė. Jie kalba prieš mane melagingais liežuviais.

109:3  Neapykantos žodžiais jie apsupo mane ir puola mane nekaltą.

109:4  Už mano meilę jie kaltina mane, bet aš meldžiuosi.

109:5  Piktu už gera jie man atlygina ir neapykanta už meilę.

109:6  Atiduok tokį nedorėlių valiai, te šėtonas stovi jo dešinėje.

109:7  Teisme tebūna jis pasmerktas, jo malda tebūna nuodėmė.

109:8  Tebūna jo gyvenimas trumpas. Jo tarnystę tegauna kitas.

109:9  Jo vaikai tepalieka našlaičiais ir žmona – našle.

109:10  Elgetomis ir benamiais tegu tampa jo vaikai, tebūna jie išmesti iš savų sunaikintų namų.

109:11  Skolintojas tepasiglemžia jo turtą ir svetimieji jo uždarbį teišgrobsto.

109:12  Nė vienas jo tenesigaili ir tenebūna kas užjaustų jo našlaičius.

109:13  Jo palikuonys tesunyksta. Kitoje kartoje teišdyla jų vardas.

109:14  Viešpats teatsimena jo tėvų kaltes, ir jo motinos nuodėmė tenebūna išdildyta.

109:15  Tegu nuolat Viešpats juos stebi, kad nuo žemės nušluotų jų atminimą.

109:16  Nes neparodė jis gailestingumo, bet persekiojo beturtį ir vargšą, kėsinosi nužudyti sudužusį širdyje.

109:17  Jis mėgo prakeikimą, tegu jis užklumpa jį; jis nemėgo palaiminimo, tebūna jis toli nuo jo.

109:18  Jis apsivilko prakeikimu kaip drabužiu, todėl kaip vanduo jis teįsisunkia į kūną, kaip aliejus į kaulus.

109:19  Jis tebūna jam kaip drabužis, kuris dengia jo kūną, kaip juosta, kuria jis susijuosia.

109:20  Taip tegul užmoka Viešpats mano priešininkams ir tiems, kurie kalba pikta prieš mane.

109:21  Bet Tu, Viešpatie Dieve, sustiprink mane dėl savojo vardo, gelbėk dėl savo gailestingumo.

109:22  Aš esu vargšas ir beturtis, mano širdis sužeista.

109:23  Nykstu kaip šešėlis, mane nešioja kaip vėjas skėrį.

109:24  Mano keliai nuo pasninko linksta, sulyso mano kūnas.

109:25  Aš jiems tapau pajuoka. Matydami mane, jie kraipė galvas.

109:26  Padėk man, Viešpatie, mano Dieve, išgelbėk mane, būdamas gailestingas.

109:27  Viešpatie, težino jie, jog tai Tavo ranka padarė.

109:28  Jie tegul keikia, bet Tu laimink! Kai jie pakyla, tebūna sugėdinti, o Tavo tarnas tesidžiaugia.

109:29  Teapsivelka mano priešininkai nešlove, juos gėda kaip drabužis teapgaubia.

109:30  Savo burna garsiai girsiu Viešpatį, girsiu Jį minioje.

109:31  Jis stovi beturčio dešinėje, gina jį nuo pasmerkėjų.