I CHRONICLES
Chapter 11
I Ch | LtKBB | 11:1 | Visi izraelitai susirinko pas Dovydą į Hebroną ir tarė: „Mes esame tavo kūnas ir kaulas. | |
I Ch | LtKBB | 11:2 | Anksčiau, kai Saulius buvo mūsų karalius, tu išvesdavai ir įvesdavai Izraelį; Viešpats, tavo Dievas, tau pažadėjo: ‘Tu ganysi mano tautą Izraelį ir būsi jo kunigaikščiu’“. | |
I Ch | LtKBB | 11:3 | Visi Izraelio vyresnieji atėjo pas karalių į Hebroną. Dovydas padarė su jais sandorą Hebrone. Jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi, kaip Viešpats buvo paskelbęs per Samuelį. | |
I Ch | LtKBB | 11:5 | Jebuso gyventojai sakė Dovydui: „Tu neįeisi į miestą“. Tačiau Dovydas paėmė Siono tvirtovę, tai yra Dovydo miestą. | |
I Ch | LtKBB | 11:6 | Dovydas tarė: „Kas nugalės jebusiečius, tas taps kariuomenės vadu“. Pirmasis miestą puolė Cerujos sūnus Joabas, jį paėmė ir tapo kariuomenės vadu. | |
I Ch | LtKBB | 11:8 | Jis statė miestą aplinkui, pradėdamas nuo Milojo. Joabas atstatė likusią miesto dalį. | |
I Ch | LtKBB | 11:10 | Šie yra žymiausi karžygiai, kurie drauge su visu Izraeliu rėmė Dovydą užimant karaliaus sostą, kaip Viešpats buvo kalbėjęs apie Izraelį. | |
I Ch | LtKBB | 11:11 | Hachmonis Jašobamas – vyriausiasis iš trijų; jis pakėlė savo ietį prieš tris šimtus ir nukovė juos visus vienu kartu. | |
I Ch | LtKBB | 11:13 | Jis buvo su Dovydu prie Pas Damimo, kur filistinai susirinko prieš juos mūšiui miežių laukuose. Žmonėms pradėjus bėgti nuo filistinų, | |
I Ch | LtKBB | 11:14 | jie atsistojo lauko viduryje, kovojo ir nugalėjo filistinus. Taip Viešpats suteikė jiems didelį išgelbėjimą. | |
I Ch | LtKBB | 11:15 | Trys vyrai iš trisdešimties vyresniųjų atėjo pas Dovydą į Adulamo olą; tuo metu filistinų kariai buvo pasistatę stovyklą Refajų slėnyje. | |
I Ch | LtKBB | 11:17 | Tuomet Dovydas, ilgesio kankinamas, tarė: „Kas man atneš vandens iš Betliejaus šulinio, esančio prie vartų?“ | |
I Ch | LtKBB | 11:18 | Tie trys prasilaužė pro filistinų stovyklą, pasėmė vandens iš Betliejaus šulinio, esančio prie vartų, ir atnešė Dovydui. Tačiau Dovydas negėrė jo, bet išliejo jį Viešpačiui | |
I Ch | LtKBB | 11:19 | ir tarė: „Taip nebus, kad gerčiau šitų vyrų kraują! Juk jie, statydami savo gyvybę pavojun, man jo atnešė“. Tai padarė tie trys karžygiai. | |
I Ch | LtKBB | 11:20 | Joabo brolis Abšajas buvo žymiausias iš trijų. Jis pakėlė savo ietį prieš tris šimtus ir, juos nugalėjęs, pagarsėjo tarp trijų. | |
I Ch | LtKBB | 11:22 | Jehojados sūnus Benaja iš Kabceelio buvo narsus vyras. Jis padarė daug žygdarbių: nukovė du žymius Moabo karžygius, sningant duobėje užmušė liūtą. | |
I Ch | LtKBB | 11:23 | Be to, nukovė egiptietį, vyrą penkių uolekčių aukščio. Egiptiečio rankoje ietis buvo kaip audėjo staklių riestuvas. Nuėjęs prie jo su lazda, jis atėmė ietį iš egiptiečio rankos ir jį nukovė jo paties ietimi. | |
I Ch | LtKBB | 11:25 | Ir jis pagarsėjo tarp tų trisdešimties, tačiau pirmiems trims neprilygo. Dovydas jį paskyrė savo sargybos viršininku. | |
I Ch | LtKBB | 11:26 | Kariuomenės karžygiai buvo Joabo brolis Asaelis, Dodojo sūnus Elhananas iš Betliejaus, | |