LtKBB - Luke - 17

17:1  Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Papiktinimai neišvengiami, bet vargas tam, per kurį jie ateina.

17:2  Jam būtų geriau, jei ant kaklo užkabintų girnų akmenį ir įmestų jūron, negu jis papiktintų nors vieną iš šitų mažutėlių.

17:3  Saugokitės! Jei tavo brolis nusideda prieš tave, sudrausk jį ir, jeigu jis atgailauja, atleisk jam.

17:4  Jei jis septynis kartus per dieną tau nusidėtų ir septynis kartus kreiptųsi į tave, sakydamas: ‘Atgailauju’, – atleisk jam“.

17:5  Apaštalai tarė Viešpačiui: „Sustiprink mūsų tikėjimą“.

17:6  O Viešpats atsakė: „Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, galėtumėte sakyti šitam šilkmedžiui: ‘Išsirauk ir pasisodink jūroje’, – ir jis paklausytų jūsų“.

17:7  „Kas iš jūsų, turėdamas ariantį ar ganantį vergą, jam grįžus iš lauko, sakys: ‘Tuojau sėsk prie stalo’?

17:8  Argi nesakys jam: ‘Paruošk man vakarienę. Susijuosk ir patarnauk, kol aš valgysiu ir gersiu, o paskui tu pavalgysi ir atsigersi’?

17:9  Argi vergui dėkojama, kad jis atliko tai, kas jam liepta? Nemanau.

17:10  Taigi jūs, atlikę visa, kas jums pavesta, sakykite: ‘Esame nenaudingi vergai. Padarėme, ką privalėjome padaryti’“.

17:11  Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiti tarp Samarijos ir Galilėjos.

17:12  Jam įeinant į vieną kaimą, Jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atstu

17:13  ir garsiai šaukė: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!“

17:14  Pamatęs juos, Jis tarė: „Eikite, pasirodykite kunigams!“ Ir beeidami jie pasveiko.

17:15  Vienas iš jų, patyręs, kad išgijo, sugrįžo atgal, garsiai garbindamas Dievą.

17:16  Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis.

17:17  Jėzus paklausė: „Argi ne dešimt pasveiko? Kur dar devyni?

17:18  Ar neatsirado nė vieno, kuris grįžtų atiduoti Dievui garbę, išskyrus šitą svetimtautį?“

17:19  Ir tarė jam: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgydė tave“.

17:20  Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus atsakė: „Dievo karalystė neateina regimai.

17:21  Niekas nepasakys: ‘Žiūrėk, ji čia’, arba: ‘Žiūrėk, ji ten!’ Nes štai Dievo karalystė yra tarp jūsų“.

17:22  Ir Jis tarė mokiniams: „Ateis dienos, kai norėsite išvysti bent vieną Žmogaus Sūnaus dieną, ir nepamatysite.

17:23  Jums sakys: ‘Žiūrėkite čia! Žiūrėkite ten!’ – Nesekite jais ir neikite paskui juos.

17:24  Kaip tvykstelėjęs žaibas nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys ir Žmogaus Sūnus.

17:25  Bet pirmiau Jis turės daug iškentėti ir būti šitos kartos atmestas.

17:26  Kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnaus dienomis.

17:27  Jie valgė, gėrė, tuokėsi ir tuokė, kol atėjo diena, kai Nojus įlipo į laivą. Tada užėjo tvanas ir visus sunaikino.

17:28  Taip pat buvo ir Loto dienomis. Jie valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statė.

17:29  O tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus krito ugnis ir siera ir visus sunaikino.

17:30  Šitaip bus ir tą dieną, kai pasirodys Žmogaus Sūnus.

17:31  Kas tą dieną bus ant stogo, o jo daiktai viduje, tenelipa žemyn jų pasiimti, o kas laukuose, tenegrįžta namo.

17:32  Prisiminkite Loto žmoną!

17:33  Kas stengsis išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas ją praras, tas atgaivins ją.

17:34  Sakau jums: tą naktį dviese miegos vienoje lovoje, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas.

17:35  Dvi mals drauge, ir viena bus paimta, o kita palikta.

17:36  Du bus lauke, ir vienas bus paimtas, kitas paliktas“.

17:37  Tada jie atsiliepė: „O kurgi, Viešpatie?“ Jis atsakė: „Kur tik bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai“.